Menotyrininkė Gintarė Kovaliovaitė sako, kad šiandien, kai daug svarbiau apie savo darbus yra kalbėti, juos pristatyti ir strateguoti, perdengti juos misijomis ir vizijomis, mes skęstam nesibaigiančių reprezentacijų ir informacijos jūroje. Todėl šioje prasmių seklumoje „herojiškumas“ pats formuoja kūnus, garsiai kalbančius apie savo darbus.
K.Čyžiūtė savo fotografijų ciklu siūlo pažvelgti į nematomą didvyriškumo ir kasdienybės pusę, kurioje visos prasmės kuriamos tarpžmogiškųjų santykių erdvėje. Naudodama fotoreportažą, autorė siekia atskleisti herojiškumo ar darbo momentiškumą, jo laikiškumą.
Mąstydama apie realybės sankirtas kasdienybėje, autorė teigia, jog dažniausiai tikrove laikome tą vaizdą, kuris yra užfiksuotas ir reprezentuotas viešam vartojimui, tuo tarpu visi tylintys vaizdai lieka neišgirsti. Todėl fotoreportažus K.Čyžiūtė pratęsia šalia jų įsitaisiusiomis kūrinių ir jų personažų istorijomis, susipinančiomis į vieną bendrą pasakojimą.
Ši paroda kviečia ne tik permąstyti herojaus ir herojiškumo sampratą, susipažinti su tais, kurie mūsų kasdienybę daro įmanoma, bet ir atverti savo širdį galimybėms, senai sugulusioms į mūsų kasdienybės lentynas.
