Bažnyčia Klaipėdos centre – vienintelė Baltijos šalyse sovietmečiu statyta bažnyčia.
Kadangi Antrasis pasaulinis karas sunaikino beveik visus Klaipėdos ikikarinius maldos namus, jų neteko ir miesto katalikai. Tikintiesiems buvo perduota vokiečių sentikių bažnyčia Bokštų gatvėje, tačiau ilgainiui jų nepakako. 1956 m. buvo duotas leidimas statyti naują bažnyčią Rumpiškės gatvėje.
Aukojo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje gyvenantys žmonės. Per tris metus tikintieji už suaukotas lėšas pastatė 63 metrų ilgio ir 25 metrų pločio bažnyčią, talpinusią apie 3 tūkstančius žmonių. Pastatas iš lauko pusės buvo padengtas granitiniu tinku, jo priekį puošė 2,8 m. aukščio Marijos Taikos Karalienės statula. Maldos namų altoriai buvo pagaminti iš marmuro plokščių, didžiajame altoriuje – Marijos Taikos Karalienės freska, kurią sukūrė žymus to meto dailininkas Antanas Kmieliauskas. Šoniniuose altoriuose pastatytos Šv. Jėzaus Širdies ir Šv. Juozapo darbininko statulos. Taigi 1960 m. vasarą statymo darbai buvo užbaigti, o per Žolinę numatytos bažnyčios šventinimo iškilmės, tačiau tikinčiųjų viltims nebuvo lemta išsipildyti: Marijos Taikos Karalienės bažnyčios taip ir nebuvo leista atidaryti.
Nuo 1960 m. iki 1988 m. dėl sovietų antibažnytinės politikos tikintieji negalėjo naudotis Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, tačiau nuo 1979 m. pastebimi itin aktyvūs dvasininkijos ir tikinčiųjų veiksmai, siekiant bažnyčią susigrąžinti. Iš viso apie 20 kartų tikintieji kreipėsi į valdžios atstovus, prašydami jiems sugrąžinti maldos namus.
Bažnyčios pastate veikė miesto filharmonija.
Atgauti bažnyčią tikintiesiems pavyko 1988-aisiais. Lapkričio 25-ąją surengtos pirmosios mišios.
Šeštadienį 17 val.tikintieji bus kviečiami palipti į bažnyčios bokštą. 18 val. bažnyčioje rengiamos šv. mišios, giedos Lietuvos edukologijos universiteto mišrus choras „Ave Vita“. 19 val. bažnyčioje koncertuos S.Šimkaus chorų konkurso dalyviai.
