Lukas Geniušas jau nuo paauglystės verčia muzikos kritikus stengtis apsieiti be taip puikiai derančio jauniesiems žodžio „perspektyvus“. Susidurdami su brandžia technika, neeiliniu intelektualumu ir skoniu bei reta interpretacijų laisve, muzikologai pasmerkti kaskart suabejoti, ar etiška projektuoti į ateitį jau įvykusį, realizuotą talentą.
Liepos 10 d. jis skambins „Hammerklavier“, Liudvigo van Bethoveno 29-ąją sonatą. Dvi savo sonatas, 28 ir 29 Bethovenas papuošė antraštėm „Große Sonate für das Hammerklavier”, t. y. „Didelė sonata fortepijonui“.
Liepos 12 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje „Kristupo klavyrai“ pristato „Didįjį pianistų maratoną“ – koncertą, kuris truks ilgas valandas, bus visiškai nemokamas ir galėtų turėti paantraštę „kaip aš jų galėjau nežinoti?“.
Jurgis Aleknavičius, Rima Chačaturian, Viktoras Paukštelis, Ekvilija Slvinskaitė, Šarūnas Meškys, Darius Mažintas, Milda Umbrusevičiūtė, Veronika Kopjova, Paulius Rudokas, Monika Daržinkevičiūtė, Eglė Šarmavičiūtė, Austėja Valušytė, Alvida Zdanevičiūtė, Marta Finkelšteinaitė, Neringa Valuntonytė yra žvaigždės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei M. K. Čiurlionio menų mokyklos pasauliuose. Jie laimi konkursuose, mokykliniuose rečitaliuose jiems šaukiama „bravo“, jie dalyvauja jaunimo festivaliuose, ir kiekvieną kartą ta nedidelė auditorija, kuriai tenka sėkmė juos girdėti, turi pagrindo nusistebėti, kad nuostabūs talentai per mažai rodomi klausytojams.
Liepos 15 d. „Kristupo klavyruose“ – studijuojanti Londono karališkoje akademijoje Martyna Jatkauskaitė. Ši pianistė privertė apie save kalbėti muzikos visuomenę būdama penkiolikos, kai triumfavo tarptautiniame Stasio Vainiūno konkurse.
Ji pradeda programą Mucijaus Klemenčio Sonata iš 33 opuso – viena iš tų, kurias kandžiai kritikavo Mocartas. Taip pat nedažnas kūrybinis žingsnis – Ferenco Listo etiudo „Il lamento“ atlikimas.
Likusi programos dalis pasižymi taip pat dideliu kontrastu: Klodo Debiusi „Atspindžius vandenyje“ nematoma koja ištaškys Sergejaus Prokofjevo septintoji sonata. Septintoji, arba „Stalingrado“ yra viena iš taip vadinamų „Karo sonatų“.
Liepos 17 d. paskutinį „Kristupo klavyrų“ puslapį atvers Sonata Alšauskaitė – pianistė su nuostabiais plastiškais pirštais, puikia vaizduote ir dideliu talentu. 28-oji Liudvigo van Bethoveno sonata, kurią ji atliks savo rečitalyje, yra Luko Geniušo pasirinktos „Hammerklavier“ sonatos „pora“ – būtent jos antraštėje Bethovenas pirmą kartą pavartojo vokišką fortepijono terminą.
Sunku pasakyti, kuris opusas yra Sonatos Alšauskaitės programos „branduolys“: greta Bethoveno 28-osios, skambės Franco Šuberto „Klajūno fantazija“. Rečitalį vainikuos Johano Sebastiano Bacho-Feručio Buzonio „Čakona“, Baroko ir vėlyvojo Romantizmo stilistinis plakinys, ištirpdantis epochų ribas ir įrodantis genijaus amžinumą.
Nereikia būti pranašu, norint įskaityti šių metų „Kristupo klavyrų“ prasmes: tai lietuvių pianizmo ateities projekcija dabartyje, ir Kristupo vasaros festivalio klausytojai kviečiami išgirsti „rytojaus“ pianistus.
