Sekite 15min Google
Lino Adomaičio ir Vilhelmo Čepinskio debiutas: mokyklos suolo draugystė ir istoriniai reliktai scenoje
„#ŠiauliaiGroja“ scenos atidarymas penktadienio vakarą tapo ne tik muzikos švente, bet ir itin asmenišku įvykiu. Scenoje susitiko ilgamečiai bičiuliai – dainininkas Linas Adomaitis ir dirigentas, smuikininkas bei Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ meno vadovas Vilhelmas Čepinskis. Kartu su orkestru jie sukūrė įsimintiną muzikinį vakarą.
Dar prieš žengdamas į sceną, L. Adomaitis pabrėžė, kad simfoninis skambesys dainoms suteikia visiškai kitokį kvėpavimą ir naujų harmoninių spalvų: „Kartais atrodo, kad dainą pažįsti iki paskutinės natos, bet atsiranda styginiai, nauja dinamika – ir staiga pats ją išgirsti iš naujo. Atidarome sceną, tad norisi nuo pirmųjų natų užkelti kartelę aukštai.“ Dainininkas pridūrė, kad ilgametė patirtis jaudulio neatima – priešingai, jis virsta geru kūrybiniu impulsu.
Po pasirodymo abu kūrėjai neslėpė euforijos. V. Čepinskis pabrėžė L. Adomaičio profesionalumą ir ilgametę bičiulystę: „Linas užima labai didelę vietą mano gyvenime. Mes mokyklą baigėme kartu, Linas kurį laiką mokėsi pas mano tėvą. Jis yra be galo didelis profesionalas – nuo aprangos iki muzikos ir kiekvieno žodžio. Mes susitinkame nedažnai, bet kaskart atrodo, lyg ką tik būtume šventę mano šešioliktąjį gimtadienį 1993 metais.“
L. Adomaitis šį koncertą pavadino istorine akimirka: „Tikrai svajojau susitikti scenoje drauge su Vilhelmu ir nuostabiu orkestru. Tai buvo mūsų debiutas ir istorinis momentas tiek Šiauliams, tiek mums. Tai mūsų draugystės momentas, muzikinis atradimas sujungus jėgas. Atvirai sakau – noriu kartoti, noriu dar!“
Pasirodymas išsiskyrė ir jautria simbolika. V. Čepinskis atskleidė koncerte dirigavęs išskirtine relikvija – savo a. a. tėvo, žymaus dirigento Stanislovo Čepinskio batuta, kuria Kauno muzikiniame teatre buvo sudiriguoti šimtai spektaklių: „Aš paprastai diriguoju kitomis batutomis, bet šitą paimu tik išskirtinėmis progomis. Šiandien su Linu buvo viena iš tų ypatingų progų.“ Savo ruožtu L. Adomaitis pasidžiaugė šeimos paveldu: „Aš irgi turėjau reliktą – segėjau savo senelio sąsagas, siekiančias Smetonos laikus. Šiandien scenoje susipynė labai daug istorinių momentų, o emocijos po koncerto – tiesiog fantastiškos.“
Merūnas Vitulskis ir Šiaulių pučiamųjų orkestras: nuo didžiulio nerimo iki triumfo
Šeštadienio popietę Prisikėlimo aikštę užliejo tenoro Merūno Vitulskio ir Šiaulių pučiamųjų orkestro (meno vadovas ir dirigentas Anatolijus Kavaliauskis, dirigentas Gediminas Brūzga) pasirodymas. Šventiniam koncertui atlikėjai paruošė itin plačią ir kontrastingą programą, kurioje susijungė klasika, itališkos melodijos, popmuzika ir net grupės „Queen“ roko energija – skambėjo „O sole mio“, „Caruso“, „Feeling Good“, „O, Gražuolė“, „Švelnumas“ bei kiti kūriniai. Programą dar labiau pagyvino choreografijos studijos „Aušrelė“ merginų šokiai, kuriuos parengė meno vadovai Mindaugas Kosaitis ir Vita Adomėnaitė-Butnorienė.
Prieš koncertą M. Vitulskis pabrėžė orkestro bendrystės svarbą: „Man orkestras už nugaros niekada nėra tiesiog akompanimentas. Tai žmonės, kurie kartu su tavimi kvėpuoja, pagauna tavo mintį, emociją. O Šiauliuose tai turi dar gražesnę prasmę – atvažiuoju muzikuoti kartu su jo žmonėmis, su orkestru, kuris yra šio miesto kultūrinio gyvenimo dalis. Pučiamųjų orkestras turi nepaprastą jėgą: jis gali būti didingas, temperamentingas, o po akimirkos – labai jautrus ir trapus. Kai už nugaros pajunti tokį garsą, atsiranda sparnai.“
Šiaulių pučiamųjų orkestro meno vadovas ir dirigentas A. Kavaliauskis šį pasirodymą apibūdino kaip tikrą muzikinį chameleoną: „Čia susijungia, atrodo, visiškai skirtingi pasauliai: nuo kilnios klasikos iki galingų grupės „Queen“ roko ritmų. Populiariosios muzikos ar roko aranžuotės, palaikomos galingos varinių pučiamųjų jėgos, suteikia dainoms neaprėpiamos didybės, tirštų spalvų ir tiesiog priverčia kūną nueiti pagaugais. Šis koncertas – mūsų meilės laiškas Šiauliams ir padėka publikai, kuri mus palaiko jau beveik šešis dešimtmečius.“
Nors scenoje viskas skambėjo nepriekaištingai, po pasirodymo M. Vitulskis atviravo, kad debiutas pareikalavo nemenko jaudulio: „Jeigu labai atvirai – nepaprastai nerimavau. Prieš koncertą turėjome vos vieną repeticiją, tad baiminausi, kaip viskas pavyks. Tačiau orkestras turi puikų meno vadovą, kuris mato aiškią viziją ir iškart griebia jautį už ragų. Kolektyvas skamba šviežiai, gaiviai ir saulėtai. O Šiaulių publika – tiesiog svajonė: šypsosi, šiltai reaguoja ir dovanoja tokią energiją, kad belieka tik draugauti toliau.“
Dominyko Vaitiekūno patirtinis koncertas ištrynė ribas
Vienu prasmingiausių savaitgalio akcentų tapo menininko Dominyko Vaitiekūno kartu su kurčiųjų bendruomene kurto projekto „Mes taip nesitarėm“ patirtinis koncertas. Šešerius metus nuosekliai augintas projektas gimė iš noro patyrinėti kurčiųjų santykį su muzika ir pažinti jų kultūrą per lietuvių gestų kalbą. Daugelis programos kūrinių buvo sukurti būtent gestų kalba, o gyva muzika padėjo jiems skleistis ir tapti geriau suprantamiems girdintiesiems.
Šiauliuose projektas pirmą kartą buvo atliktas po atviru dangumi – didelėje Prisikėlimo aikštės scenoje. D. Vaitiekūno teigimu, šis pasirodymas komandai buvo svarbus išbandymas, tačiau nuoširdus publikos įsitraukimas parodė, kad muzika bei gestų kalba gali pasiekti labai skirtingus žmones.
Dar prieš pasirodymą projekto dalyvė Justina Čiplytė vylėsi, kad koncertas taps tiltu tarp dviejų pasaulių: „Norime sukurti akimirką, kurioje nebeliktų ribos tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų – tik žmonės, muzika ir bendras išgyvenimas. Tikimės, kad šis jausmas dar ilgai išliks atmintyje.“ Šis noras išsipildė su kaupu – po koncerto Justina prisipažino jautusi per kūną bėgiojančius šiurpus nuo tokio nuoširdaus minios palaikymo, o dalyvis Paulius džiaugėsi matydamas, kaip tūkstančiai žiūrovų aikštėje kartu mokėsi gestų kalbos.
Po pasirodymo komanda neslėpė dėkingumo už atvirą priėmimą: „Esame beprotiškai dėkingi organizatoriams už drąsą pasikviesti neįprastą projektą“, – džiaugėsi D. Vaitiekūnas.
Šventinį maratoną vainikavo „Los Secretos de Monika Liu“
Savaitgalio muzikinę programą Prisikėlimo aikštėje užbaigė projektas „Los Secretos de Monika Liu“. Tai buvo pirmasis šio gausaus ir temperamentingo kolektyvo susitikimas su Šiaulių publika, pritraukęs tūkstančius šiauliečių bei miesto svečių, kurie nuo pat pirmųjų akordų vieningai įsiliejo į bendrą muzikos bangą.
Ypatingu vakaro akcentu tapo netikėta pradžia – muzikantai į sceną atkeliavo grodami tiesiai iš publikos minios. Šis žingsnis akimirksniu nutrynė bet kokį atstumą tarp atlikėjų ir klausytojų, sukūrė itin artimą, betarpišką ryšį ir įtraukė susirinkusiuosius į bendrą vyksmą. Nuo pirmųjų taktų visa aikštė susiliejo su scenoje kuriamais ritmais ir drauge su muzikantais nuoširdžiai mėgavosi kiekviena šventės akimirka.
Gausi pučiamųjų, perkusijos ir gitarų sudėtis bei užburiantis Monikos Liu bendravimas su publika tapo galingu, šokio ritmu pulsuojančiu Šiaulių 790-ojo gimtadienio „#ŠiauliaiGroja“ scenos finalu. Po pasirodymo atlikėjai spinduliavo džiaugsmu: „Žiauriai faina, labai saulėta ir linksma. Gera nuotaika – Šiaulių garantas!“ – sakė grupės „Los Secretos de Pablo“ muzikantai ir solistė Monika Liu.
Šventė, suvienijusi miestą
Šių metų „#ŠiauliaiGroja“ scena įrodė, kad atvira muzikinė erdvė gali tapti ne tik koncertų vieta, bet ir tikru bendrystės centru, kuriame ištirpsta ribos tarp scenos ir žiūrovų. Koncertinė įstaiga „Saulė“ nuoširdžiai dėkoja kiekvienam šiauliečiui bei miesto svečiui, atvėrusiam širdį muzikai, dainavusiam, šokusiam ir dovanojusiam atlikėjams nepaprastai šiltą palaikymą.
