Vienos svarbiausių Romos meno erdvių „Auditorium“ meno kuratorė A.Cestelli Guidi sako, kad prieš keletą metų ji stipriai susidomėjo „Fluxus“ judėjimu ir jo idėjomis, J.Mačiūno kūryba ir tai labai stipriai jaučia ir šiuolaikinių lietuvių menininkų kūryboje.
„Ir dabar matau Lietuvoje susidomėjimą performansu. Lietuvių menininkai mėgsta suvienyti įvairias meno kryptis, tai yra labai įdomu. Tokio požiūrio laikėsi ir „Fluxus“ judėjimas, todėl labai džiaugiuosi, kad šiam kultūros pristatymui parinktas „Flux“ pavadinimas“, – sakė meno kuratorė.
„Flux“ užuomazgomis ji vadina savo pažintį su kultūros atašė Julija Reklaite – ši pakvietė italę meno specialistę atvykti į Lietuvą. Atvykusi į Lietuvą ir susipažinusi su tuo, kaip kuria lietuvių menininkai ji buvo sužavėta, kiek daug įdomių kūrybingų žmonių yra mūsų šalyje, kokia gyvybinga yra mūsų kultūra, taip ir pradėta vystyti meno pristatymo Romoje idėja. „Norėjau, kad Romoje būtų pristatytas šiuolaikinis lietuvių kūrybiškumas, kad tai išplistų per visą miestą“, – sakė ji. Nuspręsta, kad turėtų būti pristatytos skirtingos meno sritys – nuo teatro iki video darbų pristatymų, muzikos ir architektūros tyrinėjimų. Į programą įtraukti tiek italams jau puikiai žinomi vardai, tokie kaip režisierius Eimuntas Nekrošius, daugelio čia laikomas vienu svarbiausių Europos režisierių, tiek jauni menininkai.
Meno kuratorė taip pat sakė, kad jai buvo labai svarbu į programą įtraukti ir šiuolaikinio meno pradininkų darbus – taip atsirado keturių Jono Meko filmų, vienas jų skirtas J.Mačiūnui, demonstravimai, vyks ir pokalbis su J.Meku „Skype“ pagalba. „Man tai simboliškai yra labai svarbu, – sakė ji. – Bent jau man visa tai prasideda nuo šių kūrėjų“.
Kalbėdama apie tai, kiek įdomu patiems italams lietuvių kūryba, Anna sakė, kad Roma tradiciškai yra atviros kultūros miestas, čia gyvena daug užsieniečių, todėl šio miesto gyventojai yra pasiruošę skirtingų kultūrų susliejimams. Be to, dar vienas išskirtinis Romos bruožas yra tai, kad čia aktyviai veikia įvairių šalių meno akademijos, į kurias atvyksta studijuoti menininkai iš viso pasaulio. „Lietuvos kultūros institutas taip pat veikė tarsi viena iš tokių meno akademijų, pristatęs lietuvių kūrėjų darbus“, – sakė ji.
Kalbėdama apie tai, kuo skiriasi lietuvių kūrėjų darbai nuo kitų šalių, ji teigė, kad dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir šio šimtmečio pradžioje lietuviams buvo labai svarbios praeities nagrinėjimo temos – identiteto, atminties, istorijos klausimai. „Italijoje tai įvyko kiek anksčiau – prieš dešimt ar dvidešimt metų“, – teigė A.Castelli Guidi.
