Šių metų gyvosios istorijos paroda kviečia patyrinėti ir artimiau susipažinti su šiandienos Kuršių nerijos bendruomene. Neabejotinai, pamario smėlyje dar gyvybingos senbuvių – Rytprūsių gyventojų šaknys. Tačiau istorinės aplinkybės lėmė, kad šiandien Mažojoje/Prūsijos Lietuvoje išsiraizgęs plačios geografijos gyventojų kilmės tinklas, kurių šaknys ir pošakniai siekia ne tik įvairius Lietuvos regionus, bet ir atokius Astrachanės, Buriatijos-Mongolijos kraštus ir kitus kraštus.
Kuršių nerijos bendruomenė, įsitraukusi į kūrybinį parodos rengimo procesą, pasidalino asmeninėmis istorijomis bei jas įkūnijančiais daiktais ir fotografijomis – šeimų „relikvijomis“, liudijančiomis jų kilmės šaknis.
Tarp parodos eksponatų išvysite ir iš nuotraukų albumo mus stebinčius Kuršių marių žvejus Sakutį (Sakuth), Radmacherį bei kitus senbuvius, pokariu Plioplių kaime (Marijampolės apskr.), o vėliau – Juodkrantėje, kasdienį maistą tiekusią lėkštę, bemaž pusšimtį metų skaičiuojančią ir vis dar Nidoje su pienu, sviestu bei druska geriamą „kalmykų“ arbatą (Kalminsky), parsigabentą iš vaikystės Astrachanės, ir dar daugelį kitų objektų, lig šiol saugančių jautrų ir stiprų jų savininkų ryšį su asmenine ar šeimos istorija.
Šį kartą paroda ypač „muzikali“. Joje išvysite kelias iš skirtingų Lietuvos vietovių į neriją atkeliavusias armonikas ir jų „giminaitę“ – koncertiną, kurių skambesys emociškai jungė buvusį gyvenimą „žemyne“ su nauja realybe Kuršių nerijos „saloje“.
Parodoje bus eksponuojama kelios dešimtys objektų, todėl Neringos muziejai nuoširdžiai kviečia visus, neabejingus daugiasluoksnei Kuršių nerijos istorijai ir kultūrai, į parodos „Muziejų kuriame kartu ’25: Mūsų šaknys“ atidarymą lapkričio 11 d. 17.30 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje.
Paroda veiks iki 2026 m. vasario 13 d.
