Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Muziejų naktis“: ar lietuviai pasinaudoja atviromis muziejų durimis?

Penktadienį (gegužės 18 d.) ir šeštadienį (gegužės 19 d.) kartu su kitais Europos muziejais duris lankytojams nemokamai atvers ir specialias programas bei renginius pristatys daugiau nei 50 Lietuvos muziejų. Kitose šalyse į „Muziejų naktis“ suplūsta marios lankytojų – o kokia situacija Lietuvoje?
Akimirka iš spektaklio
Spektaklis „Eraritjaritjaka – museé des phrases“ / Andriaus Ufarto/BFL nuotr.

„Per „Muziejų naktį“ susidomėjimas muziejais ir jų lankomumas smarkiai padidėja. Jau turime ir kasmetinių „Muziejaus nakties“ lankytojų, kurie šiaip retai lankosi muziejuose, bet per „Muziejų naktį“ ateina pažiūrėti, kas čia vyksta, – tikino Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. – Pavyzdžiui, mūsų „Aušros“ muziejuje užpernai susirinko maždaug 6000 lankytojų, pernai jų atvyko kiek mažiau – apie 4000, bet tam įtakos turėjo tą vakarą vykęs „Eurovizijos“ finalas.“

Kitose šalyse muziejų lankymas yra norma, o pas mus – dar tik besiformuojanti tradicija. Galbūt visuomenėje tiek įsišaknijęs muziejaus stereotipas kaip negyvos nuobodžios vietos, kurią vieną kartą aplankius, daugiau nieko naujo nesurasi, kad lankytojai nenori čia ateiti, Bet muziejai keičiasi.

Konkuruodami dėl lankytojų dėmesio ir susidomėjimo, kasmet „Muziejaus naktyje“ savanoriškai dalyvauja nuo trečdalio iki pusės visų Lietuvos muziejų. Šiemet į šiuos muziejus lankytojai galės patekti nemokamai dvi dienas – penktadienį, gegužės 18 d., Tarptautinę muziejų dieną, ir šeštadienį, gegužės 19 d., „Muziejų naktį“.

„Pagrindinė „Muziejų nakties“ intencija – atskleisti muziejus vakaro ir nakties metu, kad žiūrovai pamatytų tai, ko nemato dieną, taip pat pasiūlyti lankytojams įvairių renginių. Tą dieną, plačiai atidarę duris ir nemokamai priimdami lankytojus, muziejai bando prisivilioti lankytojų, ugdyti jų lojalumą, kaip tai sėkmingai daro įvairios verslo įmonės, siūlydamos specialias akcijas“, – idėjos, kurią sukūrė ir pasauliui pasiūlė Prancūzijos muziejininkai, prasmę aiškino Lietuvos jūrų muziejaus atstovė Nika Puteikienė.

Tačiau Lietuvoje muziejai, nors ir sulaukdami daugiau lankytojų per „Muziejų naktį“ nei įprastą dieną, pasigirti tokiu populiarumu, kokį turi užsienio šalių muziejai, vis dar negali.

„Kitose šalyse muziejų lankymas yra norma, o pas mus tai – dar tik besiformuojanti tradicija. Galbūt visuomenėje tiek įsišaknijęs muziejaus stereotipas kaip negyvos nuobodžios vietos, kurią vieną kartą aplankius, daugiau nieko naujo nesurasi, kad lankytojai nenori čia ateiti, – svarstė N.Puteikienė. – Bet muziejai keičiasi, keičia bendravimo su visuomene formas, parodas, ekspozicijas, dėl to muziejų populiarumas pamažu auga. Deja, dažnai muziejai neturi lėšų pagarsinti apie savo naujienas ir informuoti potencialius lankytojus.“

Muziejininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienio miestuose „Muziejų nakties“ rengėjai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis, užtikrindami lankytojams kultūrinio turizmo produktų komplektus.

„Lietuvos miestai neišnaudoja muziejų potencialo. Užsienyje per „Muziejų naktį“ miestų savivaldybės lankytojams siūlo specialias viešojo transporto paslaugas – lankytojai gali patogiai nuvažiuoti nuo vieno muziejaus iki kito, taip pat sėkmingai grįžti namo po nakties renginių. Lankytojams svarbu ne tik pasiūlyti įdomią programą, bet ir sudaryti sąlygas ją pamatyti“, – aiškino LMA valdybos pirmininkas.

Tiesa, ne visi muziejai gali pasigirti įdomiomis programomis – kai kurie jų vis dar atsargiai žiūri į naujoves ir laikosi senųjų tradicijų, nebūtinai orientuotų į lankytojų viliojimą.

Lietuvos miestai neišnaudoja muziejų potencialo.

„Organizuojami renginiai, leidžiami leidiniai tiktai sau – tokie muziejai tampa parazituojančiais. Mes neturime teisės rengti parodų tiktai aukščiausio išsilavinimo žmonėms, kai muziejuje gerai jaučiasi tik žmogus, parašęs disertaciją. Turime dirbti visai visuomenei, paruošti patrauklaus jauko, kuris skatintų pažinti daugiau. Muziejai turėtų sukurti tokius pažinimo laiptelius, kurie sudomintų visus lankytojus – nuo vaikų iki aukščiausio išsilavinimo žmonių, – mintimis dalijosi Lietuvos jūrų muziejaus atstovė. – Vis dar prisimenu įspūdžius iš Berlyno „Muziejaus nakties“: pavyzdžiui, vienoje bažnyčioje grojo styginių kvartetas, o šalia antkapių nuogi vyras ir moteris pozavo jauniesiems dailininkams, kurie tapė aktus. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė šventvagiška, tačiau vėliau supranti menininkų idėją – atskleisti žmogaus trapumą ir sukurti ypatingą atmosferą. Iš tokių pavyzdžių Lietuvos muziejai turėtų pasimokyti nesilaikyti kaip šventos karvės tik labai rimtų, sausų temų.“

Šių metų „Muziejų naktyje“ lankytojai gali rasti įdomių veiklų ir šiuolaikiškų muziejininkų iniciatyvų: akcijoje dalyvaujantys Lietuvos muziejai šiais metais lankytojams siūlys naujų parodų ir ekspozicijų, nemokamų ekskursijų po muziejus, filmų peržiūrų, koncertų, edukacinių programų, meninių dirbtuvių, žaidimų, suteiks galimybę sudalyvauti aukcione, riterių kovose, jodinėjimo pamokose, piratų kautynėse, orientaciniame žaidime, leis pažiūrėti į dangų per teleskopą ir kitaip praplėsti savo pažinimo ribas.

Visą informaciją apie muziejų pasiūlymus smalsūs ir naujų laisvalaikio praleidimo formų ieškantys lankytojai gali rasti čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius