Gyčio Skudžinsko paskutiniųjų metų kūrinius galime apibrėžti kaip kalbėjimą apie priemones ir sąlygas atvaizdams saugoti, kurti, klasifikuoti.
Objektai dažniausia nurodo ne patys save, bet juose glūdinčią vizualinę informaciją ar specifines aplinkas vaizdiniams rastis. Parodose darbai susijungia į nuorodų rezginius, kurie veikia kaip dirgikliai sužadinantys suvokėjo vaizualinius prisiminimus ir nuspėjamus galimai ateityje sukursiamus vaizdus. Tad ir ši paroda yra kaip priemonių rinkinys ir aplinka žiūrovui sukurti savo filmą be pabaigos.
Gyčio Skudžinsko, dar žinomo kaip GyS, kūryba apima platų spektrą nuo vizualinių darbų (fotografija, instaliacija, grafinis dizainas) iki garso meno praktikų. Jau daugiau nei dešimtmetį autorius ne tik pats dalyvauja parodose Lietuvoje bei užsienyje, bet ir inicijuoja bei kuruoja meno projektus, publikuoja apžvalginius ir kritinius tekstus periodikoje.
G. Skudžinskas kūrybos procesą traktuoja kaip tiriamąjį darbą, leidžiantį atskleisti vienokius ar kitokius šiuolaikinio pasaulio rakursus.
