Kritikai engė, o publika žavėjosi
Lazaris Kaganas (1910–apie 1941) buvo vienas įdomiausių ir ambicingiausių tarpukario Lietuvos karikatūristų. 1932-ųjų vasarą Palangoje jaunas, vos 22 metų dailininkas surengė pirmąją asmeninę parodą ir ja padėjo pamatus savo sėkmingai karjerai. Nors L. Kaganas dažnai buvo kritikuojamas už „per švelnų“ šaržavimo stilių, publika žavėjosi jo darbais ir gausiai rinkosi į menininko parodas. Jis išsiskyrė gebėjimu derinti ironiją ir eleganciją – net politikų ar garsenybių portretuose išlaikydavo pagarbų toną.
Iš pradžių L. Kagano kūryba buvo spausdinama bulvarinėje spaudoje, tačiau netrukus ji pateko į didžiausius to meto laikraščius ir žurnalus. 1931 m. Kaganas laimėjo Latvijos olimpinio komiteto šaržų konkursą, o tai atvėrė duris į tarptautinį pripažinimą – jo karikatūros buvo publikuojamos Latvijos, Estijos, Švedijos, Danijos spaudoje. Švedijoje Kaganas surengė parodą Karališkojoje operoje Stokholme, o 1939 m. išleido albumą su šimtu Skandinavijos politikų, menininkų ir sportininkų portretų.
-
Dar viena „Charlie Hebdo“ viršelio klastotė: kliuvo buvusiam popiežiui
-
Turkijoje – susirėmimai ir areštai po išspausdintos tariamos pranašo Mahometo karikatūros
-
Turkų prezidentas pasmerkė žurnalą, kuriame buvo išspausdinta pranašo Mahometo karikatūra
-
Dar viena „Charlie Hebdo“ viršelio klastotė: įtrauktas net Ozzy Osbourne'as
Paskutinis puslapis ir kūrybos atgimimas
Antrasis pasaulinis karas nutraukė L. Kagano kūrybinį kelią. Paskutinė jo karikatūra buvo išspausdinta latviškoje periodinėje spaudoje 1941 m. Po jos menininko pėdsakai nebeaptinkami.
Beveik po šimtmečio L. Kagano darbai sugrįžta į miestą, kuriame prasidėjo jo meninis kelias. Tik šįkart tai – pirmoji paroda, skirta ne tik menininko kūrybai, bet ir jo gyvenimui. Lankytojai išvys L.
Kagano kūrinius, surinktus iš Lietuvos atminties institucijų ir privačių kolekcijų – nuo pirmųjų sporto tematikos karikatūrų iki subtilių kultūros veikėjų šaržų.
„Tikiuosi, kad paroda suteiks lankytojams džiaugsmo ir juoko, bet tuo pačiu padės įvertinti, kokia nepakeičiamai svarbi yra kūrybinės raiškos laisvė. Laisvė kritikuoti ir šaržuoti, kai tai pagrįsta. Ypač tokiu metu, kai visuomenė protestuoja, nes mato, kad ši laisvė gali būti prarasta, jei nėra saugoma“, – pasakoja LNM Jono Šliūpo muziejaus direktorė Nijolė Laužikienė.
Parodą lydės renginiai
Spalio 30 d. parodos atidarymo metu karikatūristas, šaržų kūrėjas, iliustruotojas ir animatorius Ramūnas Vaitkus kurs renginio dalyvių šaržus, kuriuos bus galima pasilikti atminimui. Taip bus skiriama duoklė L. Kaganui, mėgusiam kurti savo parodų lankytojų šaržus.
Lapkričio 6 d. istorikė, LKTI menotyros doktorantė Jovita Jankauskienė lankytojams pristatys karikatūros žanro atsiradimo istoriją ir pakvies į diskusiją „Karikatūra – menas ar žanras?“. Parodos lydimuosius renginius praturtins ekskursijos su parodos kuratore dr. Evelina Bukauskaite. Lapkričio 30 d. muziejaus draugai ir vietos bendruomenė bus kviečiami į šiltą bendrystės vakarą, kuriame vyks pokalbis apie bendruomenę kaip stimulą kūrybai. Vakaro svečius džiugins nuotaikingą litvakišką klezmerį grojanti muzikinė grupė „Rakijos Klezmer Band“.
Mažieji muziejaus lankytojai, šeimos ir moksleiviai bus kviečiami į edukacinius užsiėmimus ir kūrybines dirbtuves, kurių metu juoko atmosferoje bus lavinamos kūrybiškumo, empatijos ir kritinio mąstymo kompetencijos. Edukacijoje „Veidai, kurie kalba“ bus analizuojami šaržo meno ypatumai, Leizerio Kagano šaržai, parodos stotelėse bus atliekamos kūrybinės užduotys – sukurti savo ir draugų šaržus. Edukacijoje „Tarp juoko ir tiesos“ muziejus kvies diskutuoti, kas skiria draugišką šaržą – linksmą, žmogaus ypatybes ir charakterį pabrėžiantį atvaizdavimą – nuo patyčias ir pašaipą reiškiančio piešinio. Kūrybinėse dirbtuvėse „Lipnūs portretai“ šeimos bus kviečiamos linksmai stilizuoti ir šaržuoti savo bei Jono Šliūpo šeimos portretus. Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“ atidaroma spalio 30 d. 17.30 val. LNM Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga).
