„Kultūra ir kultūros žmonės dažnai kaltinami konservatyvumu, tačiau šis projektas žada keisti visuomenės požiūrį į meną. Menininkai eis pas sergančius žmones, leis menui įsilieti į visuomenės gyvenimą, – projektu „Menas žmogaus gerovei“ džiaugėsi Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. –Dažnai meną įsivaizduojame kaip blizgančią filharmoniją su garsiais muzikantais, prieinamą tik nedaugeliui klausytojų, o šis projektas – atvirkščiai – meną priartins prie žmonių ir leis profesionaliems menininkams padėti ligoniams, globotiniams ar sunkų darbą dirbančiam personalui.“
Programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ įgyvendinto pirmojo tokio pobūdžio projekto „Meno teritorija“ rezultatais iki šiol gali džiaugtis Vilniaus universiteto (VU) vaikų ligoninės pacientai, jų tėvai ir ligoninės darbuotojai. Prieš trejus metus jaunų menininkų grupė savo darbais išpuošė ligoninės koridorius, palatas, sukurdami žaismingą ir ne tokią sterilią gydymo įstaigos atmosferą.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Roma Survilienė |
„D.Britanijoje tokie projektai ligoninėse, socialinės globos įstaigose vyksta jau 30 metų. Menininkai keičia šių įstaigų aplinką, ją harmonizuoja, jau statant naujas ligonines, iš anksto numatomos vietos meno kūriniams, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad menas daro didelę įtaką žmogaus dvasinei sveikatai, – aiškino projekto vadovė Roma Survilienė. – Taip pat profesionalūs menininkai įtraukia pacientus, globos namų gyventojus į menines veiklas. Pavyzdžiui, filharmonijos muzikantai ligoninėse ar senjorų globos namuose bendrauja su pacientais ir jiems groja, socialinės rizikos grupėms priklausantys asmenys įtraukiami į kūrybinius užsiėmimus, kurie duoda pastebimos naudos.“
Kaip rodo Vakarų šalyse atlikti tyrimai, menų integracija sveikatos priežiūros institucijose teigiamai veikia sveikimo procesą – trumpėja ambulatorinio, palaikomojo gydymo arba hospitalizavimo laikas, gerėja pacientų savijauta, didėja darbuotojų pasitenkinimas darbu ir teikiamų paslaugų kokybė. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, jog kultūrinė veikla ir kūrybiškumas turi didelės įtakos žmonių gerovei, bendrai sveikatos būklei.
Pirmasis projekto „Menas žmogaus gerovei“ etapas vyks Panevėžio Šv.Juozapo senelių globos namuose, Vilniaus Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje, VU ligoninės Santariškių klinikose ir VU vaikų ligoninėje. Globos namuose ir poliklinikoje profesionalūs menininkai dirbs su norinčiais pacientais, įtrauks juos į meno veiklas, ligoninėje – su personalu, o vaikų ligoninėje bus toliau keičiamas interjeras – šįkart meno kūriniais bus puošiamas Gastroenterologinis skyrius.
 |
| Alvydo Opulskio montažas/Projekto idėja |
„Prieš ir po meno programos vykdymo visi dalyviai užpildys specialų klausimyną, kuriuo atliksime tyrimą apie meno įtaką žmonių psichosocialinei ir dvasinei gerovei. Po šio projekto paruošime rekomendacijas, kuriomis galės vadovaujantis, įgyvendinant kitus socialinius meno projektus, – teigė projekto „Menas žmogaus gerovei“ vadovė. – Lietuvoje trūksta supratimo apie meną įtaką, tokiems projektams skiriama mažai dėmesio, jie nėra tęstiniai, dažnai atliekami tik dėl pačių menininkų asmeninės iniciatyvos. Tačiau tik ilgalaikiu darbu galima pasiekti tikrai ilgalaikio poveikio.“
Kaip teigė Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, siekiama, kad šis projektas pasklistų po visą Lietuvą ir leistų aukštajai kultūrai pasiekti ne tik didžiuosius miestus, bet ir atokesnius kampelius.
Socialiniai meno projektai puoselėja gerą bendruomenės sveikatą ir gerovę, gerina sveikatos, švietimo, socialinės priežiūros paslaugų vartotojų psichinę, emocinę ir dvasinę sveikatą, kuria ir tobulina personalo ir paslaugų vartotojo aplinką, skatina efektyvesnę komunikaciją, suteikia galimybes menininkams plėtoti meninę praktiką, naudoti kūrybiškumą bendruomenės ugdymui, socializacijai, sveikatinimui.
