Tai buvo mano pirmasis aplankytas muzikinis festivalis, į kurį 80 000 bilietų buvo išparduota greičiau nei per 45 minutes, likus pusmečiui iki renginio dienos, o bilieto kaina svyravo nuo 500 Lt iki 700 Lt. Buvau laiminga, nes įsigijau vieną iš jų!
Šio festivalio atmosferą pradėjau jausti dar jam net neprasidėjus: kuo patvaresnės ir labiau apsaugančios nuo lietaus palapinės, spalvingų guminių botų paieškos, maksimalus energijos taupymas trijų parų šėlsmui.
Gyvenimas festivalyje
Pirmasis darbas atvykus į festivalį – nuspręsti, kur pasistatyti palapinę. Norėdami rasti kuo geresnę vietą, dauguma festivalio dalyvių atvyko į teritoriją net renginio išvakarėse. Festivalio erdvė buvo išties milžiniška – devynios stovyklavietės. Jos, kad dalyviai nepasiklystų, buvo pažymėtos skirtingomis spalvomis. Kiekviena spalva reiškė tam tikras vietovės ypatybes, todėl, renkantis, kur pasistatyti palapinę, buvo galima atsižvelgti į tokius kriterijus kaip: ar toli palapinė bus nuo pagrindinės scenos, ar bus didelis triukšmas, ar bus įmanoma rasti švarių tualetų, ar aplink bus kur nusipirkti maisto.
Man teko gyventi geltonojoje zonoje. Ji viena iš ramesnių, iki pagrindinės arenos – apie 40 minučių kelio, eilėje prie tualeto tekdavo laukti apie pusvalandį (man pasisekė, kiti laukdavo iki valandos), palapinių miestelio kaimynai buvo ramūs, keli gitarų akordai prieš užmiegant ir draugiškas juokas. Šalia gyveno britų porelė ir australai. Pastarieji buvo vieni tų, kurie sukorė didžiausią kelią į šį renginį. Stovyklavietėje buvo jauku, visi atsipalaidavę ir draugiški, bendraujantys. Juk iš įvairių šalių muzikos gerbėjai susitiko vienam bendram reikalui – linksmybėms.
Prieš akis – visas žvaigždynas
„V-Festival“ scenose, o jų buvo net penkios, žibėjo visas britų ir pasaulio muzikos žvaigždynas. Festivalio nominaciją reikėtų atiduoti Amy Winehouse, kuri, stovėdama ant scenos, ištarė tūkstantinei miniai: „Nebijokit, brangieji, man viskas gerai, aš nebevartoju narkotikų“. Būnant netoli scenos, stovint ir žiūrint į ją atrodė priešingai – A.Winehouse net keliskart pamiršo savo dainų žodžius. Jos pasirodymas turėjęs vykti 1 val. 15min., truko 45 minutes, nes atlikėja tiesiog išėjo nuo scenos pasakiusi, kad pavargo. Publikos reakcija buvo stulbinanti – 80 000 lietuje permirkusių žmonių minia švilpė ir reiškė nepasitenkinimą.
Stulbinantys šviesos efektai, gyvas garsas ir fanų šūkiai buvo nenumaldomi, kai ant scenos pasirodė „TheVerve“, „Muse“, „Hot Chip“. „Chemical brothers“ ir „The Prodigy“. Buvo galima išgirsti ir roko, ir pop muzikos atlikėjų, tokių kaip „Estelle“, „Sugababes“, „Kaiser Chiefs“, Alanis Morissette.
Vienas nuoširdžiausių pasirodymų, mano nuomone, buvo ne per seniausiai ir Lietuvoje viešėjusio atlikėjo Lenny Kravitzo. Pasirodymo metu jis puolė į gerbėjų minią, norėdamas paspausti jiems rankas, charizmatiškai bendravo su publika. Viso festivalyje dalyvavo virš šimto atlikėjų, bet jų visų pamatyti buvo neįmanoma, nes jie koncertavo skirtingose scenose, bet tuo pačiu laiku. Atstumai tarp skirtingų scenų per dideli, kad spėtum visur.
Purvo karalystė ir organizatorių rūpestis
Šiųmečio festivalio orų prognozė – lietinga, bet tai nė kiek negadino to ką ten pajautėme, netgi atvirkščiai – suteikė renginiui papildomo žavesio. Po šios naujienos norėjosi pasiimti kartu ir skėtį, tačiau viena renginio organizatorių sąlygų – skėčiai draudžiami. Žinoma, buvo gudruolių, įsinešusių juos į festivalio teritoriją, tačiau jiems buvo nesaldu ir šlapia – skėčius konfiskavo lietui lyjant tiesiai jiems iš rankų.
Per lietų, vaikščioti po renginio teritoriją pasidarė sunku – didelis būrys dalyvių išmindžiojo žolę, o po lietaus viskas virto purvo balomis, taigi likusį festivalio laiką teko klampoti tarp scenų ir iki stovyklavietės. Nepaisant lietaus, muzikos gerbėjai šėlo: dainavo su atlikėjais, siūbavo rankomis, šoko, rėkė, maudėsi purve ir tryško energija. Lietus – tai neatsiejama festivalio dalis, o angliškas oras jį užtikrina kiekvienais metams.
„V-Festival“ buvo organizuotas skrupulingai, lyg renginio organizatoriai būtų pagalvoję apie viską: atskiros vietos skirtos neįgaliesiems stebėti renginį, prie scenų, pirmosiose eilėse, budintiems fanams dalinami užkandžiai ir vanduo, įrengta daug parduotuvių, kuriose galima įsigyti lietpalčius, palapines, botus, net kojines. Į šalia scenų įrengtus milžiniškus ekranus buvo galima mobiliuoju telefonu nusiųsti trumpąją žinutę, jei pasimeti minioje. Tuomet eteryje buvo rodomas tavo pranešimas (šia paslauga pasinaudojo ir norintys nustebinti savo mylimuosius, viso septynis kartus per festivalį buvo ekrane parodytos žinutės su tekstu, siūlančiu ištekėti). Renginyje taip pat buvo galima paragauti įvairaus maisto: nuo indų virtuvės paslapčių iki britiškų mėsainių.
Taigi pasibaigus festivaliui ir grįžus namo belieka nusiplauti purvu aplipusius botus, peržiūrėti nuotraukas, pasidalyti įspūdžiais ir laukti kitų metų, kuomet ir vėl bus galima pamatyti tiek daug žvaigždžių vienoje vietoje.
