150-ąjam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo jubiliejui atminti skirta virtuali patirtis kurta trejus metus ir pasieks ne tik 65 skirtingus Lietuvos miestus, bet ir pasaulio didmiesčius. „Planuojame rodyti nuo Helsinkio iki Los Andželo, nuo Pietų Korėjos iki Japonijos“, – komentavo strateginė prodiuserė plėtrai užsienyje Eleonora Romuva.
Pasak jos, greitu metu šis kūrinys bus rodomas ir onkologiniams ligoniams Portugalijoje, kurie turinį galės peržiūrėti prieš operaciją. Šiuo projektu jau domisi ir nemažai kitų pasaulinių ir mokslo institucijų.
Kalbėdamas apie projekto gamybą režisierius V.Žukas nurodė, kad M.K.Čiurlionio paveikslai yra labai tinkami virtualios realybės kūrimui. „Jei paimsite jo paveikslus, pamatysite, kad kai kuriuos iš jų galima sulieti į vieną, nes tas pačias scenas tapė iš skirtingų pusių“, – sakė jis.
„Su Čiurlionio medžiaga yra labai lengva dirbti. Visą tai, ką jis yra užfiksavęs savo darbuose, per virtualią realybę galime perkelti žiūrovui“, – V.Žukui antrino režisierė K.Buožytė.
Anot režisierių, M.K.Čiurlionis – itin šviesus ir teigiamas menininkas, o jo kūrybą siekta pateikti novatoriškai. Stipresniam efektui sukurti naudojamas ir pianisto Roko Zubovo bei prancūzų elektroninės eksperimentinės muzikos atlikėjo Philo Vono specialiai kurtas muzikinis takelis. „Tai į kitą lygį perkelia visą kūrinį“, – tvirtino V.Žukas.
Patirtis kurta pasitelkiant 3D animacijos gamybos ir žaidimų kūrimo principais. Jai skirtas kone pusės milijono biudžetas. Vis dėlto, V.Žukas pabrėžė, kad tokio masto kūriniai užsienyje dvigubai brangesni.
Jis atskleidė, kad iš pradžių projektas buvo pradėtas kartu su prodiuseriais iš Baltarusijos, bet prasidėjus sukilimui prieš diktatorių, jie turėjo nutraukti darbą. Galiausiai projektą perėmė lietuvių komanda. Tiesa, prie kūrinio nemažai prisidėjo ir specialistų bei menininkų iš Ukrainos. „Būdavo momentų, kai turėdavome nutraukti pokalbius, nes jiems reikėjo bėgti, slėptis slėptuvėse. Norime pasistengti, kad kūrinys pasiektų ne tik Japoniją, bet ir Ukrainą“, – apie sudėtingas darbo sąlygas pasakojo V.Žukas.
Kaip pastebėjo E.Romuva, šio projekto komandos sandara stebina užsienio ekspertus bei žiūrovus. „Holivude prie tokių projektų dirba didžiulės komandos ir kada jie prisiliečia prie šio kūrinio, negali patikėti, kad tai buvo sukurta tik keleto žmonių“, – teigė ji.
Šia patirtimi siekiama garsinti Lietuvos ir M.K.Čiurlionio vardą, skleisti šviesą ir leisti žiūrovams iš arti patirti menininko pasaulį.
„Norime parodyti žmonėms, kad egzistuoja kažkas šviesesnio, didesnio, gražesnio, amžino“, – džiaugėsi „Pasaulių sutvėrimo“ režisieriai, kviesdami per M.K.Čiurlionio paveikslus pasisemti stiprybės.
