Sekite 15min Google
Nuo arklių turgaus iki modernios halės
Prekyba Pylimo gatvėje vyko jau XV amžiuje. Čia veikė Basokų turgus, kuriame buvo prekiaujama arkliais ir javais, o vėliau galėjai rasti viską, ko reikėjo namų ūkiui: maisto, buities daiktų, pramonės prekių. Tankiai ir chaotiškai sustatyti paviljonai gadino miesto vaizdą, todėl miesto valdžia nusprendė statyti naują prekyvietę.
1906 metais Pylimo ir Bazilijonų gatvių sankirtoje pradėjo veikti architekto ir inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus suprojektuota turgavietė po stogu. Statant talkino verslininkas Petras Vileišis. Projektas konkurse laimėjo plieninėmis ir gelžbetoninėmis konstrukcijomis, kurios buvo ekonomiškesnės. Pasakojama, kad architektą įkvėpė neseniai Paryžiuje iškilęs Eifelio bokštas. Metalinės santvaros ir sudėtingi arkiniai profiliai iki šiol yra vienintelis toks pavyzdys XX amžiaus Lietuvoje, o pastato forma atitiko to meto Europos dvasią, kai kilo plieniniai tiltai, bokštai ir geležinkelio stotys.
Statinys dar ilgai buvo vadinamas Javų turgumi, o Halės turgaus pavadinimas įsitvirtino tik 1914 metais. Pastatas dažnai vadinamas „laimingu vaiku“, nes abu pasaulinius karus išgyveno beveik nepaliestas. 2006 metais jis buvo rekonstruotas (architektai Viktoras Kormilcevas ir Martynas Mankus), o istorinę dalį su nauju priestatu sujungė pagarbi, senąjį pastatą primenanti jungtis.
Turgus, kuris keitėsi kartu su miestu
Halė visais laikais kito. Šiandien ji nebėra vien daržovių ir mėsos prekyvietė. Čia įsikūrė kūrybiški ir energingi verslininkai: atidarė kepyklėles, Lietuvos ūkiuose užaugintos produkcijos parduotuves, gurmaniškų patiekalų užkandines, kavos skrudyklą ir barus. Šalia raugintų agurkų, sezoninių daržovių ir šaknų, kurias rudenį į vidų perkelia vietos ūkininkai, šiandien galima pasikaitinti sultingu mėsainiu, paragauti plovo, užsukti bagelio ar kavos.
Todėl Halė tapo vieta, kurioje susitinka skirtingi pasauliai. Vietiniai čia ateina apsipirkti, pasimatyti su draugais ar pavakarieniauti, o turistai, kurie, kaip sakoma, nori pažinti šalį per jos turgus, atranda autentišką Vilniaus kasdienybę vos už kelių minučių nuo geležinkelio stoties. Vilniaus prekybos tradicija siekia 1604 metus, kai vyko pirmoji Kaziuko mugė. Halė yra Krokuvos ir Budapešto turgaviečių giminaitė ir bendraamžė, tik ji vis dar gyva ne kaip muziejus, o kaip kasdienė miesto erdvė.
Du penktadieniai, skirti šventei
Jubiliejų Halės turgus švęs audringai ir kūrybiškai, du penktadienius iš eilės.
Spalio 23 d. nuo 22.00 val. iki paryčių visi kviečiami į Rudenėlio šventę, kuri iš turgaus padarys naktinę šokių ir pasisėdėjimų erdvę.
Spalio 30 d. nuo 20.00 val. vyks Grand Balkanaktis, kuriame linksmins „Baltic Balkan“ artistai.
Abu renginiai mokami. Vieta: Halės turgus, Pylimo g. 58, Vilnius.
Taip per du savaitgalius senoji Halė pasitiks savo gimtadienį: su muzika, šokiais ir žmonėmis, kurie ją daro gyvą.
