Festivalio atidarymo dieną, liepos 8 d. 12 val., Klaipėdos piliavietėje (Priešpilio g. 2) vyks Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija. Reprezentacinė ir lauko vėliavos – EKGT Prezidento nutarimu Nr. TN-17 „Dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbinių vėliavų patvirtinimo“. Šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visoje Mažojoje Lietuvoje švenčiama Mažosios Lietuvos diena.
Vakare žiūrovai kviečiami į LAUKSNŲ kino vakarą, kuris nuo 10 val. vyks kino teatre „Arlekinas“ (Bangų g. 5A). Kino programa atskleis skirtingas nematerialaus kultūros paveldo tradicijas – nuo Lietuvos dainų šventės ir kryždirbystės tradicijų iki Japonijos meistrystės, gamtos ir žmogaus ryšio.
Dokumentinis filmas „Šventė“
Liepos 8 d. 18.00 val. vakaras prasidės Lietuvos nacionalinio kultūros centro dokumentiniu filmu „Šventė“. Filmas kviečia apsilankyti ten, kur gimsta magija – Lietuvos dainų šventės užkulisiuose. Jame rodomi dar nematyti kadrai iš didžiausių šventės renginių, pasiruošimo jaudulys ir iššūkiai, per kartas keliaujantis žmogaus talentas bei visa apimantis bendrystės jausmas.
Kryždirbystės tradicija – dokumentiniame ir animaciniame filmuose
19.20 val. bus rodomi Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos filmai „Kryždirbio genas“ ir „Ąžuolo paslaptis“, skirti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo tradicijai – kryždirbystei.
„Kryždirbio genas“ - Tai filmas apie skirtingų kartų santykį su istorija bei tradicija, apie jos aktualumą ir galimybę išlikti modernioje visuomenėje, paveldėtą kūrėjo prigimtį, kryždirbystės patirtis ir paslaptis. „Kryždirbio genas“ – galimybė susitikti trumpai pažinčiai su mūsų kultūros šviesuoliais kryždirbiais ir išgirsti žaižaruojančias jaunosios kartos mintis apie tradicijos ateitį.
„Ąžuolo paslaptis“ – tai lietuvišką kryždirbystės tradiciją pristatantis animacinis filmas, kuriame per veikėjų pokalbius atsiskleidžia šios tradicijos vertės ir skirtingų žmonių santykis su ja.
Kryždirbystė dėl savo gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmonių gyvenime 2001 m. buvo paskelbta UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru (pirmoji UNESCO pripažinta nematerialaus kultūros paveldo vertybė), o 2008 m. įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Japonijos filmas apie gamtą, tradiciją ir kūrybą
19.45 val. bus rodomas režisierės Sanae Kawai dokumentinis filmas „Gamtos virpesiai“ („Ripples of Physis“)“, o po peržiūros žiūrovai turės išskirtinę galimybę susitikti su filmo autore.
Filmas prasideda legendinėse Kioto Karacho dirbtuvėse, kur jau keturis šimtus metų kuriami karakami – rankomis ant tradicinio washi popieriaus spaudžiami ornamentai. Iš šios nedidelės dirbtuvės pasakojimas išauga į kelionę po skirtingas pasaulio kultūras, tyrinėjančią gamtos formas, raštų kilmę ir archajišką žmogaus ryšį su aplinka.
Kūrinyje susipina Japonijos tradiciniai amatai, ainų kultūra, senovės Italijos ir Romos menas bei šiuolaikinių kūrėjų įžvalgos apie gamtos įkvėptą kūrybą. Filme kalba „Hermès“ meno vadovas, dizaineris Akira Minagawa ir šiuolaikinis menininkas Hiroshi Tomura.
-
„Japonijos dienos Kaune WA“: miestas ir vėl nusidažys tekančios saulės šalies spalvomis
-
Prasideda šešias dienas truksiantis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“
-
Į Klaipėdą sugrįžta „Lauksnos“ – penkios dienos pasaulio tradicijų
-
Kernavėje prasideda tarptautinis archeologijos festivalis, vyks viduramžių kovos, edukacijos
„Gamtos virpesiai“ sulaukė tarptautinio pripažinimo – filmas buvo rodomas Golvėjaus kino festivalyje Airijoje, Tokijo dokumentinių filmų festivalyje, pateko į prestižinio žurnalo „Kinema Junpo“ geriausių kultūrinių filmų sąrašą bei pelnė Tarptautinės analitinės psichologijos asociacijos 2024 metų „Mercurius“ apdovanojimą.
Tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“ Klaipėdoje vyks liepos 8–12 d. Festivalis suburs nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojus iš dešimties pasaulio šalių ir kvies lankytojus į koncertus, amatų demonstravimus, parodas, edukacijas.
Festivalyje bus pristatomos šios tradicijos:
· Gvaranija (Paragvajus);
· Tango (Argentina);
· Washi popieriaus gamybos tradicija (Japonija);
· Flamenkas (Ispanija);
· Sicilijos lėlių teatro tradicija „Opera dei Pupi“ (Italija);
· Rebetiko (Graikija);
· Kartvelų polifoninis dainavimas (Sakartvelas);
· Kobzos ir ratukinės lyros muzikavimo tradicija (Ukraina);
· Latvijos nematerialaus kultūros paveldo tradicijos;
· Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo tradicijos.
Festivalio renginiai – nemokami.
Festivalio programa
Liepos 8 d. trečiadienis
· 12 val. Mažosios Lietuvos vėliavos diena. Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija. Klaipėdos piliavietė /Priešpilio g. 2 /
· 18 val. LAUKSNŲ kino vakaras „Arlekinas“ (Bangų g. 5A) • 18.00 Dokumentinis filmas „Šventė“. Lietuvos nacionalinis kultūros centras • 19.20 „Kryždirbio genas“, „Ąžuolo paslaptis“. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija • 19.45 „Gamtos virpesiai“ („Ripples of Physis“). Dalyvauja filmo kūrėja Sanae Kawai. Japonija
Liepos 9 d. ketvirtadienis
· 17 val. Parodų atidarymas Klaipėdos etnokultūros centras /Daržų g. 10/ •Šiaudinių sodų tradicija. Paroda „Šiaudo švytėjimas“. Lietuva, Latvija •Washi tradicinis japonų rankų darbo popierius. Honminoshi popieriaus gamybos tradicijos išsaugojimo asociacija. Japonija •Stiklo pūtimo amatas Lyvanuose. Lyvanų stiklo ir amatų centras. Latvija
· 19 val. Sutartinių sodas. Laikrodžių muziejaus kiemelis /Liepų g. 12/ Čiulbutė, Esė (Ignalina), Rags (Pasvalys), Saulala (Biržai), Alsūnė (Moletai), Raskila (Panevėžys), Trys keturiose, Rãtilio (Vilnius)
· 20.30 Koncertas. Lietuviškų kanklių skambesys. Lietuva, Japonija Tradicinis lietuvių kankliavimas. Lietuvos kanklininkai. Kanklių haiku. Yuko Yamasaki, Žemynos kanklių grupė, Kristijonas Lučinskas
Liepos 10 d. penktadienis
· 12–22 val. Tradicinių amatų miestelis Teatro aikštė
· Atviros dirbtuvės Teatro aikštėje:
12.00–14.00 •Pysanka – margučių dekoravimo tradicija ir menas. Ukraina •Puzuri – šiaudiniai sodai. Latvija
16.00–18.00 •„Vėtrungės uodega“. Edukacija apie Kuršių marių burvalčių vėtrunges •Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte
18.30–20.30 •Mažosios Lietuvos delmonai •Šiaudinių sodų tradicija. Lietuva
· MAŽOJI SCENA. Meno kiemas /Daržų g. 10/ Lietuvos ir Latvijos nematerialus kultūros paveldas
•16.00 Muzikavimo akordinėmis, melodinėmis citromis ir Ieviņš tipo diatonine armonika tradicijos. Skanumājās muzikanti, Ziemeļmala. Latvija
•16.30 Dainos iš marių dugno. Užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija. Samylų senoliai ir vaikaičiai. Lietuva
•17.00 Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose. Daiva ir Evaldas Vyčinai. Lietuva
•17.30 „Gintarautoju vėjai“. Gintaro gaudymo Lietuvos pajūryje tradicija. Mėguva. Lietuva
•18.10 Polka Lietuvoje. Ratilio. Lietuva
· DIDŽIOJI SCENA. Teatro aikštė UNESCO saugomas nematerialus kultūros paveldas
◉ 19.00 Koncertas. Muzikavimo kobza ir ratukine lyra tradicija. Ukraina
◉ 20.00 Koncertas. Rebetiko tradicija. Atėnų rebetiko trio. Graikija
◉ 21.00 Koncertas. Flamenko tradicija. Peña Cultural Flamenca Torres Macarena. Ispanija
· MAŽOJI SCENA. Meno kiemas // Daržų g. 10 // 22.00 Tradiciniai naktišokiai. Rãtilio, Jorė. Lietuva
Liepos 11 d. šeštadienis
· 12.00–22.00 Tradicinių amatų miestelis Teatro aikštė
Atviros dirbtuvės Teatro aikštėje:
14.00–16.30 •Žvejyba Kuršių mariose. Susitikimas su žveju. •Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte
17.00–18.30 •Tradicinių muzikos instrumentų gamybos demonstravimas. Ukraina, Latvija
19.00–21.00 •Mažosios Lietuvos delmonai •Šiaudinių sodų tradicija. Lietuva
· MAŽOJI SCENA. Meno kiemas // Daržų g. 10 // Lietuvos ir Latvijos nematerialus kultūros paveldas
•15.00 Mažosios Lietuvos tradicijų skonis. Kafijos valanda. Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansambliai. Lietuva
•15.40 Grojimo Peterburgo armonika ir latgalių būgneliais bubyns tradicijos. Skanumājās muzikanti, Duets Oscar, Ilona. Latvija
•16.10 Žemaičių duonininkų dainavimo tradicija. Folkloro ansamblis Alksna. Lietuva
•16.30 Skriaudžių kanklės: šimtamečio muzikavimo tradicija. Skriaudžių ansamblis Kanklės. Lietuva
•17.00 Pietų / šilinių dzūkų dainavimo tradicija. Folkloro ansamblis Jorė. Lietuva
•17.30 Šokių tradicija Rygoje. Folklorinių šokių grupė Dandari. Latvija
· DIDŽIOJI SCENA. Teatro aikštė UNESCO saugomas nematerialus kultūros paveldas
◉ 17.30 Spektaklis. „Orlando beprotybė“. „Opera dei Pupi“ – Sicilijos lėlių teatro tradicija. Associazione Figli d’Arte Cuticchio. Italija
◉ 19.00 Koncertas. Kartvelų polifoninis dainavimas. Polifoninio dainavimo ir folkloro grupė Pherkhisa. Sakartvelas
◉ 20.00 Koncertas. Tango. La Porteña Tango. Argentina
◉ 21.00 Koncertas. Gvaranija – Paragvajaus sielos skambesys. Nestor Ló y Los Caminantes. Paragvajus
◉ 22.30 Tradiciniai naktišokiai. Dandari (Latvija), Jorė (Lietuva)
Liepos 12 d. sekmadienis
· MAŽOJI SCENA. Meno kiemas // Daržų g. 10 //
•12.00 Spektaklis. „Orlando beprotybė“. „Opera dei Pupi“ – Sicilijos lėlių teatro tradicija. Associazione Figli d’Arte Cuticchio. Italija
•13.30 Prie puodelio kafijos. Iki kitų „Lauksnų“
• Viso festivalio metu kavinė „Raudonų plytų takas“ (Daržų g. 10) kvies paragauti Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo įkvėptų patiekalų.
