Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse viešose vietose organizuojami komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ar kiti tam tikrą laiką trunkantys organizuoti žmonių susibūrimai viešojoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
Išimtys taikomos aukšto meistriškumo sporto varžyboms be žiūrovų, laidotuvėms, kai jose dalyvauja ne daugiau nei 10 asmenų.
LRDT: ką daryti su repeticijomis?
Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) vadovė Olga Polevikova sako, kad kultūros sektoriaus nuostoliai bus lygiai tokie patys kaip ir kitose srityse.
„Tai bus visiems sudėtingas laikotarpis. Deja, nieko naujo aš jums negaliu pasakyti. Būčiau už tai, kad mes visi drauge nepradėtume panikuoti. Juk dauguma ekspertų kalba, kad su šiuo virusu mums reikia išmokti gyventi, nes jis bus dar ilgai“, – sakė O.Polevikova.
Aš matau dvejopus standartus ir man tai labai nepatinka.
Anot jos, priešingai nei pavasarį, šįkart LRDT tikėjosi, kad karantinas gali būti paskelbtas. „Mes tarpusavyje kalbamės ir esame numatę kelias strategijas, – sakė ji. – Turime kelis svarbius projektus, turėsiančius pasirodyti artimiausiu laiku. O ką su jais daryti – stabdyti ar tęsti? Mane domina trečiadienio nutarimas, ką daryti su sustabdytomis repeticijomis?“
„Aš noriu užduoti klausimą, jeigu teatras yra uždaromas, kodėl prekybos centrai dirba? To aš negaliu suprasti <...>. Mes jau matėme, kiek buvo apribojimų teatrams, bei stebėjome, kiek žmonių arenose dalyvavo krepšinio varžybose. Aš matau dvejopus standartus ir man tai labai nepatinka“, – komentavo LRDT vadovė.
Pašnekovė neteigė, jog karantino įvedimas yra perteklinė priemonė, tačiau siūlo galvoti, kiek jis mums padės?
OKT: teatro salėje sukontroliuoti COVID-19 paprasčiau nei prekybos centre
Oskaro Koršunovo teatro (OKT) ryšių su visuomene atstovas Aurimas Minsevičius sakė, kad ir pirmasis, ir būsimasis karantinas kelia liūdesį.
„Nebevyksta jokios užsienio gastrolės, kurios yra vienas esminių mūsų pragyvenimo šaltinių, – sakė. – Mes likome tik spektaklių rodymui Lietuvoje.“
Norėtųsi, kad Vyriausybė atsižvelgtų, jog tai kitoks sektorius, ir imtųsi kitokių priemonių.
„Žinant tai, kad negauname jokios valstybės dotacijos, neturime savo teatro, sceninės įrangos, realiai mums nusibraukė vienintelės pajamos“, – tęsė A.Minsevičius.
Tačiau kokius nuostolius teatras patirs jis kol kas atsakyti negali. „Penktadienį turėjome premjerą, tai dešimt aktorių vaidino dvidešimčiai žiūrovų, – pasakojo. – Čia ne todėl, jog nepardavėme bilietų, o dėl apribojimų. Manome, kad bent jau taip pavyks judėti pirmyn, todėl labai norėtųsi, kad Vyriausybė atsižvelgtų, jog tai kitoks sektorius, ir imtųsi kitokių priemonių <...>.“
Paklausus, ar OKT sutinka su karantinu, A.Misevičius teigė, jog nepasitaręs su kolegomis nenori pateikti nuomonės. „Manau, kad priemonės, ribojimai, griežtinimai tikrai reikalingi, tačiau nežinau, ar teatro atveju reikėtų paskelbti karantiną <...>“, – sakė jis.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) neseniai 15min komentavo, jog realybėje užtikrinti saugumą masiniuose renginiuose yra sudėtinga.
A.Misevičius sakė, jog OKT atveju žiūrovų saugumas galėtų būti užtikrintas, kadangi salė, kurioje rodomi spektakliai, nėra didelė. Anot jo, čia koronavirusą būtų paprasčiau sukontroliuoti nei prekybos centre.
„Juk žmonės sėdi stacionariai, mes turime darbuotojus, administratorius, kurie spektaklio metu stebi. Žinoma, resursų reikia daugiau, tačiau viskas yra įmanoma“, – mano jis.
Šiaulių dramos teatras: aktoriai neteko ketvirčio algos
Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys pasakojo, kad rugsėjį savivaldybės ekstremalių situacijų komisija miesto ribose skelbė apribojimus.
„Mes realiai nuo kovo iki šios dienos taip ir neatsidarėme. Antradienį teko matyti spaudos pranešimus, kad karantinas planuojamas rengti valstybiniu mastu. Tad tikėtina, jog neatsidarysime. Tokia mūsų situacija ir tiesa“, – teigė jis.
Tačiau nors savo mieste teatras spektaklių nerodė, gastroliuoti likusioje Lietuvoje galėjo.
„Atvirai sakant, optimistinės nuotaikos kas kartą blėsta, kolektyvas kol kas dar ištvermingai laikosi. Yra kaip yra ir nieko čia nepadarysi“, – komentavo A.Žvinys.
Reikėtų atskiro išaiškinimo ir galbūt įstatyminės teisės bazės keitimo, kaip tuos pinigus atiduoti žmonėms, nepažeidžiant aiškiai apibrėžto įstatymo.
Kaip stipriai po valdžios sprendimų finansiškai nukentėjo pats kolektyvas? „Kadangi esame biudžetinė įstaiga, visiškai išlaikoma iš valstybės pinigų, mums galioja bendras įstatymas, kuriame nustatyta, jog darbuotojo alga sudaroma iš dviejų dalių – bazinės ir kintančiosios algos. Aktoriai gyvena iš bazinės algos, o kintančioji tiesiogiai priklauso nuo suvaidintų vaidmenų.
Vadinasi, nuo kovo mėnesio aktoriai gyvena iš bazinės algos su labai nedideliais priedais. Man sudėtinga sakyti, kiek kiekvienas žmogus neteko, tačiau vidutiniškai žmogus neteko ketvirčio savo algos“, – sakė teatro vadovas.
A.Žvinys pasakojo, kad dabartiniai algų įstatymai sukurti laikais, kai apie COVID-19 niekas negalvojo: „Mums reikėtų atskiro išaiškinimo ir galbūt įstatyminės teisės bazės keitimo, kaip tuos pinigus atiduoti žmonėms, nepažeidžiant aiškiai apibrėžto įstatymo <...>.“
Vėliau pašnekovas pridūrė, kad šiokios tokios kompensacijos sulaukė. „Apie 25 tūkst. eurų už tai, kad nevykdėme veiklos. Surinkti pinigai atitekdavo šildymui, elektrai, einamiesiems darbams, pastato išlaikymui ir t.t., tačiau jie neatiteko darbo užmokesčiui“, – sakė jis.
Į klausimą, ar, Šiaulių dramos teatro nuomone, nacionalinis karantinas reikalingas, A.Žvinys atsakė: „Ne mums šis klausimas. Jeigu toks reikalingas, idant suvaldytume didžiulę pandemiją, – taip.“
NKDT: džiaugiasi, kad niekas nesusirgo
„Mes neturime teisės nei pritarti, nei nepritarti [karantinui]“, – į klausimą, ar mano, jog nauji ribojimai reikalingi, atsako Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) vadovas Egidijus Stancikas.
„Posėdžiuose jie turi realią informaciją ir lygindami su kitų Europos šalių situacijomis priima sprendimus. Faktas, kad visas kultūros sektorius, o ypač mes, kurie ligi šiol kaip kokie paskutiniai mohikanai kasdien po vieną ar du spektaklius rodėme, nukentės. Tikrai džiaugiamės, kad mūsų teatro darbuotojai, aktoriai bei žiūrovai sugebėjo apsisaugoti“, – sakė jis.
„Jeigu iš tiesų etatu dirbantys darbuotojai būtų tik vienoje darbovietėje, tada gali garantuoti, tarkime, žmonių atvežimą į repeticijas. Tačiau didžioji dalis kūrėjų, kurių atlyginimai yra maži, turi teisę turėti papildomą darbą <...>. O būdamas kažkur jis gali parnešti virusą į bendruomenę, – komentavo direktorius. – Galbūt COVID-19 – tai niša Seimui ir Vyriausybei permąstyti [įstatymus]? Galbūt nacionalinėse įstaigose dirbantys darbuotojai turėtų būti visiškai išlaikomi iš biudžeto ir galėtų išgyventi iš savo tiesioginio darbo? Tokiu atveju galėtume jiems kelti griežtesnius reikalavimus ir būtume pajėgūs garantuoti, jog mūsų erdvėse nebūtų jokių užkratų.“
Pasak pašnekovo, visas pavasario repertuaras buvo perkeltas į rudenį, o dėl pastaruoju metu apėmusios baimės žiūrovų gretos retėjo.
E.Stanciko teigimu, paskelbus karantiną, NKDT problemas bandys spręsti kitomis priemonėmis – darys kūrybinius sutikimus, virtualias transliacijas. „Pirmojo karantino metu matėme, kas atliepia žmonių poreikį, bet tai nėra tai, kas teatro paskirčiai, misijai būtų reikalinga“, – teigė jis.
AAT: virusas nėra pokštas
Artūro Areimos teatro (AAT) direktorė Inga Sanakojevaitė sutinka, kad „sugriežtintų saugumo priemonių reikia imtis bent trumpam, nes atvejų skaičius yra didelis“.
„Teatras negali nesutikti, nes virusas nėra pokštas ir nereikėtų į tai atmestinai žiūrėti. Vis dėlto nuostoliai bus nemaži – turėjome atšaukti spektaklius“, – sakė ji.
Tačiau, I.Sanakojevaitės teigimu, įstaiga į reikalavimus pozityviai nežiūri, nes pirmasis karantinas stipriai įstrigo. „Jo metu buvo paskelbta, jog oficialiai galėjome repetuoti ir niekas mums netrukdė“, – komentavo. Jos manymu, tada privačiam kultūros sektoriui dėmesys buvo labai mažas, „kas neramina ir erzina“.
„Norėtųsi, kad, besistengiant išsaugoti verslus, kultūros sektorius nenueitų į antrą planą“, – sakė ji.
Kalbėdama apie galimus sprendimus I.Sanakojevaitė sakė, kad teatras jau turi patirties dirbdamas virtualiai, tačiau toliau atsižvelgs į būsimą situaciją.
KVMT: profesionaliems atlikėjams svarbu būti scenoje
„Kadangi kalbame apie profesionaliojo meno sektorių, tai gyvavimo būdų yra visokių. Sporto profesionalų sektoriuje daromos tam tikros išimtys, suprantant, jog tai būtų saugu <...>. Tarp šių sričių yra daug analogijų“, – teigia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) vadovė Laima Vilimienė.
„Žinoma, suprantame, kad situacija tokia, jog scenoje negalime rodyti didelio žanro veikalų, bet yra daugybė variacijų, kai esamomis sąlygomis laikantis apribojimų veiklą galime vykdyti“, – sakė ji.
Jos žodžiais, teatre galima organizuoti virtualius renginius, kuriuose žiūrovas nedalyvautų. Vis dėlto, vadovė pažymi, jog profesionaliems atlikėjams būti scenoje, tobulinti savo kompetencijas, palaikyti formą yra būtina.
Panašiai kaip ir kiti teatrai, KVMT per rudenį spėjo parodyti tik iš pavasario atkeltus spektaklius.
