„Lietuviška pasaka APIE TRIS SESERIS“ – tai jau trečias jauno teatro spektaklis, kurio aktorius režisierius bei dailininkas Linas Zubė kūrybinio įkvėpimo semiasi lietuvių liaudies pasakose ir kalba apie kitokį, nestandartinį žmogų, vienų vadinamą tiesiog kvailiu, kitų – išminčiumi.
Neformuluodamas skambių frazių, nekartodamas TV ekranų brukamų temų lėlininkas subtiliai, neįkyriai, elegantiškai ir kultūringai kviečia apmąstyti proto ir kvailumo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius ir aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame „trečiasis brolis“ ar „trečioji sesuo“, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
„Aš vengiu didaktikos, bet esu labai didaktiškas. Ištisai moralizuoju. Pirštu rodau, kas gera, kas negera. Žodžiu, toks truputį banalus,“ - prisipažįsta L. Zubė, išties neabejojantis savo žiūrovų – nesvarbu kokio amžiaus jie būtų – intelektu. Jis žino, kad jo pasakojama istorija vis tiek vienaip ar kitaip (priklausomai nuo turimos patirties, nuo atvirumo pasauliui, nuo emocinio pagavumo) bus suprasta. Sukūręs iš regisi paprastos medžiagos (faneros) visą galeriją mielų, santūrių personažų lėlininkas tikisi, kad šį „pastelinį pasaulį“ kiekvienas žiūrovas savo vaizduotėje nuspalvins taip, kaip jam patinka.
„Apie spektaklį „Vilkas ir ožiukai“ man sakė: „Labai poetiškas spektaklis“, – dalijasi mintimis lėlininkas. - Aš manau, kad ir šitas spektaklis turėtų būti poetiškas. Tas poetiškumas teatre šneka daugiau nei šneki tu, negu šneka tavo „baibokas“, kurį išdrožei, nei šneka muzika. Šiame spektaklyje turėtų būti ir kažkokio graudulio, gailesčio, tragedijos. Kažkas bus neteisingai nuskriaustas ir kažkam jo turėtų pasidairyti gaila....“
„Lietuviška pasaka APIE TRIS SESERIS“ jau spalio 12 d. (šeštadienį) 12 val. Šeimos gerovės centre (Stadiono g. 16, Klaipėda).
