„Tyla kalba“: Klaipėdos geležinkelio stotyje – atminimo vakaras tremtiniams pagerbti

Šis vakaras – tai meninė ir istorinė refleksija, kurioje muzika, daina ir pantomima taps simboliniais balsais, primenančiais tremtinių kančias ir jų tylų pasipriešinimą. Geležinkelio stotis pasirinkta neatsitiktinai – būtent tokiose vietose daugybei Lietuvos šeimų prasidėjo skaudžios kelionės į nežinią.

Organizatorių nuotr./Živilė Mackevičiūtė

Atminimo vakare pasirodys:

• Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga
• Mišrus choras „Atminties gaida" (vadovas Vytautas Saikauskas)
• Pantomimos teatras „A"
  Taip pat skaitykite

  • Laikinasis tiltas per Dangę liks: socialiniuose tinkluose klaipėdiečių džiugesys
  • Klaipėdoje – tarptautinis Renatės Lušis vardo akvarelės pleneras
  • Trūkstamiems specialistams pritraukti ir išlaikyti Klaipėda šiemet skiria beveik 1,6 mln. eurų

Koncerto atlikėjai:

• „JieDu" – Pilies teatro aktoriai, bardai Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Zebleckis-Šeputis.
• Jonas Baltokas ir Daiva Plikšnienė – visuomenininkai, bardai, liaudies dainų tradicijų tęsėjai.
• Živilė Mackevičiūtė – bardė iš Skuodo, dainuojanti lietuviškai ir žemaitiškai.
  

  Kęstučio Meliausko nuotr./Bardai Vilija Gruodytė-Šeputienė ir Ramūnas Zebleckis-Šeputis

1951 m. rudenį Sovietų Sąjungos valdžia Lietuvoje surengė plataus masto trėmimo operaciją „Osen" („Ruduo"). Jos tikslas buvo palaužti ūkininkų ryžtą priešintis priverstinei kolektyvizacijai. Per kelias dienas iš Lietuvos buvo ištremtos 5139 šeimos – net 20 357 žmonės.

Trėmimai buvo vykdomi skubotai – sąrašai sudaryti vietos administracijos ir partijos komitetų, dažnai net be formalių bylų. Į sąrašus pateko ne tik pasiturintys ūkininkai, bet ir jau į kolūkius įstoję žmonės. Tremtiniai buvo išvežti į Krasnojarsko kraštą ir Tomsko sritį.

Tai buvo viena iš paskutiniųjų didžiųjų trėmimų bangų Lietuvoje, palikusi gilų randą mūsų tautos atmintyje.