Pagrindinius vaidmenis režisierės Dalios Ibelhauptaitės operos pastatyme atliks solistai Edgaras Montvidas ir Liora Grodnikaitė – pripažinti tarptautinės operos talentai, trumpam sugrįžę į Lietuvą iš Londono. Lietuvos jaunosios kartos talentai tenoras E.Montvidas ir mecosopranas L.Grodnikaitė, dainuoja Londono „Covent Gardeno“ operos teatre ir jau yra užkariavę garsiausias Europos teatrų scenas.
Kad nebūtų per saldu
Kameriniame „Verterio“ pastatyme iš viso dalyvauja tik septyni solistai, lydėsiantys žiūrovus į muzikos, aistros ir meilės gelmę. Elegantiškus sudėtingos konstrukcijos XIX a. pab. kostiumus spektakliui kūrė dizaineris Juozas Statkevičius. Operos scenografas – britų dailininkas Jonas Morrellas. Scenografiją bei kostiumus šis menininkas kuria teatro, operų bei baletų pastatymams visame pasaulyje. J.Morrellas premjeros išvakarėse sutiko „15min“ papasakoti apie savo pirmąjį darbą Lietuvoje.
Man labiausiai patinka paskutiniai operos veiksmai. Visas pasaulis Verteriui ir Šarlotei griūva, verčiasi aukštyn kojom, tai ir stengiausi perteikti scenos dekoracijomis. Man ši opera labai dramatiška, intensyvi, kupina psichologinės įtampos, jausminga. Tvirtino menininkas.
„Man patinka „Verteris“, smagu dirbti su lietuvių komanda, žmonės fantastiški, bet nekenčiu Kongresų rūmų. Tai bjauri erdvė scenos dizaino prasme. Žmonės sėdi per žemai, baisi pastato forma. Tikras iššūkis priversti šią erdvę gerai atrodyti“, – sunkumų neslėpė J.Morrellas.
„Man labiausiai patinka paskutiniai operos veiksmai. Visas pasaulis Verteriui ir Šarlotei griūva, verčiasi aukštyn kojom, tai ir stengiausi perteikti scenos dekoracijomis. Man ši opera labai dramatiška, intensyvi, kupina psichologinės įtampos, jausminga. Tai ir yra būtent tai, ką norima akcentuoti“, – tvirtino menininkas. Britas teigė matęs ne vieną „Verterio pastatymą“ ir, jo nuomone, visi jie buvo per daug persaldinti ir dėl to nuobodūs, scenoje būdavo prikimšta įspūdingų dekoracijų, kurios neatskleidžia personažų dramos. „Norėjau panaikinti perdėtą romantiką tamsesnėmis, santūresnėmis spalvomis, kad „pyragas nebūtų persaldintas“, įgytų ryškesnį kampą, juolab kad plačiai išnaudojamos apšvietimo galimybės“, – apie įgyvendintas idėjas pasakojo britų menininkas.
Įkvėpė solistai
„Mes šią operą pastatėme minimaliomis išraiškos priemonėmis, bet tai yra gilaus išgyvenimo kūrinys, didelė drama, sudėtingas psichologinis paveikslas, personažų santykiai. Šis darbus mums iššūkis, viskas buvo sukoncentruota į žmogų, kad papasakotume jo istoriją“, – sakė „Verterio“ režisierė D.Ibelhauptaitė, tvirtindama, kad ši opera – lyg grįžimas į jos, kaip teatro režisierės, darbą, kur gilinamasi į žmogaus vidinį pasaulį. „Šis kūrinys, kaip būna retai, įkvėptas mūsų pagrindinio atlikėjo, o ne kūrybinės komandos. E.Montvidas norėjo padainuoti „Verterį“ 10 metų. Jis prikalbino Liorą Grodnikaitę. Ir iš didelio jų noro ir užsidegimo gimė idėja pastatyti „Verterį“, kuriai pritariau aš ir maestro Gintaras Rinkevičius“, – apie operos pastatymo gimimą kalbėjo D.Ibelhauptaitė. Anot jos, ši opera nepaprastai aktuali ir šiandien, nes meilė ir kompromisai niekur nepasitraukė, o nemažai žmonių paaukoja aistringą meilę vardan „geresnio“ ar patogesnio varianto.
Vienas populiariausių prancūzų kompozitoriaus J.Massenet kūrinių, opera „Verteris“, parašyta pagal pirmąjį W.Goethe’s romaną „Jaunojo Verterio kančios“. „Verteris“ Vilniaus Kongresų rūmuose bus rodomas šiandien, gruodžio 19 ir 21 dienomis.
