Kaip 15min teigė Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius, šie, jubiliejiniai, metai kurortui yra skirti suvokimui, kad niekas neatsiranda iš niekur – viskas yra procesas, darbai, žmonės.
„Atvažiuoji, įrengi gydyklą ir tuomet žmonės pasako, kad nėra kur nakvoti. Atsiranda kur nakvoti, tuomet prireikia pramogų. Kurorto svečiai diktuoja, kaip viskas turi judėti. Istorija atskleidžia, kad niekas neatsiranda iš niekur“, – Birštono miesto šventės proga svarstė D.Matulevičius.
Iškelti ar palikti banginuką?
Kurorto simboliu nuo tarpukario įvardijamo ir po Nemuno vandeniu sovietmečiu galiausiai atsidūrusio betoninio banginuko skulptūros istorija ir šiandien yra aktuali bei intriguojanti.
S.Matulevičius, kaip istorikas, palaiko mintį, kad banginuko skulptūrą-fontaną reikia palikti ten, kur ji dabar yra, o ne iškelti į krantą. Svarstoma, kaip vietą, kurioje po vandeniu yra panirusi skulptūra, paženklinti ir paversti tai lankomu objektu.
Birštono merė Nijolė Dirginčienė tikino, kad galima būtų ties ta vieta sutvarkyti Nemuno pakrantės želdynus, nutiesti lieptelį, kurio pabaigoje iš vandens trykštų čiurkšlė – tarsi ją purkštų pats banginukas. O ant kranto būtų pateikta visa istorija.
Gali tapti išskirtiniu muziejumi
Šiuo metu išskirtinėje tarpukario viloje įsikūrusio Birštono muziejaus darbuotojai jaučiasi tarsi atsidūrę savotiškuose apkasuose – tvarkomos aplinkinės senamiesčio gatvelės.
„Vis praeinu ir pažiūriu, ar neiškasė statybininkai ten kokio Vytauto kalavijo, – šyptelėjo muziejaus direktorius. – Nieko dar nerasta, nes toje vietoje buvo smėlynai. Kurorto senoji vieta yra čia (pokalbio metu sėdėjome Birštono kurhauzo terasoje – aut. past.). Kai aplinkinės gatvės bus sutvarkytos, prasidės muziejaus fasado atnaujinimas. Liks ekspoziciją pasibaigti – yra projektas, kurį rengė geri projektuotojai, dirbantys su dideliais Lietuvos muziejais, Vatikanu.“
Pasak pašnekovo, Birštono muziejus turi kalbėti apie kurorto esmę – mineralinį vandenį, tad planuojama ekspozicija gali tapti išskirtine visoje šalyje.
„Pasaulis keičiasi labai sparčiai ir Lietuvos gamta tampa labai patraukli globaliai. Svečiai jau vadina mus Europos plaučiais. Japonai čia važiuoja, o ir klimato kaita daro savo. Kai turi šaltinį, prie kurio atėjęs gali nemokamai atsigerti mineralinio vandens... Mes patys to neįvertinam. Muziejus turi pasakoti ne tik istoriją, kalbėti apie daiktus, bet ir gamtos dalykus, tvarumą“, – pabrėžė S.Matulevičius.
Tuomet įsižiebė diskusija. Ar Birštonas gali tapti tuo kurortu, į kurį būtų važiuojama vien dėl muziejaus ir jo išskirtinės ekspozicijos?
Dėliojant atsakymą į šį klausimą, paaiškėjo, kad prieš keletą savaičių muziejus įsigijo išskirtinį eksponatą. Galbūt svečiai važiuos dėl jo?
