Joje lankytojai vienumoje ir vėl galės susitikti su žymaus Nyderlandų XVII a. portretisto Franso Halso darbais – šv. Luko ir šv. Mato atvaizdais, atgabentais iš Ukrainos. Pirmą kartą 2024 m. pristatytas „Šedevro kambarys“ tapo tikru lankytojų traukos centru – galimybė akis į akį susitikti su F.Halso šedevrais visą ekspozicijos laiką sulaukė daug žiūrovų.
Čia pat, Radvilų rūmų dailės muziejuje, prieš dvejus metus eksponuoti darbai sulaukė itin didelio lankytojų susidomėjimo. Tarpdisciplininė menotyrininkų ir menininkų grupė sukūrė ypatingą apsilankymo muziejuje patirtį žadantį „Šedevro kambarį“, kuriame lankytojai audiovizualinėmis ir multimedijų priemonėmis nukeliami į meno šedevro kontekstą, gali asmeniškai, netrukdomi išorės garsų, vaizdų ir kitų lankytojų, patirti meno kūrinį.
Šventųjų atvaizdai lankytoją suintriguoja ne tik dailininkui būdingu greitu, dinamišku potėpiu ir netradicine ekspozicija, bet ir tuo, ko iš pirmo žvilgsnio nepamatai.
2022 m. agresorei rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, šalies muziejuose saugomoms vertybėms kilo sunaikinimo ir išgrobstymo grėsmė.
LNDM dar prieš karą su Odesos muziejumi užmegzti ryšiai ir planai rengti bendras parodas paskatino institucijas imtis saugumo priemonių ir vertingus kūrinius išvežti iš šalies. Po detalaus planavimo ir rizikingos kelionės, pareikalavusios diplomatinių ir logistinių pastangų, kūriniai pasiekė LNDM saugyklas ir buvo ištirti LNDM Prano Gudyno restauravimo centre.
„Po unikalios parodos „Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ Radvilų rūmų dailės muziejuje paveikslus perdavėme į Vokietiją. Ten saugoma didžioji Odesos rinkinio dalis. Po didžiulės tarptautinės F.Halso kūrinių parodos Berlyno paveikslų galerijoje (Gemäldegalerie) paveikslai buvo perduoti į kolegų saugyklas. Karas tęsiasi.
Todėl Odesos muziejaus direktorius Ihoris Poronykas LNDM pasiūlė dar kartą šedevrus eksponuoti Vilniuje. Juos eksponuosime iki 2027 m. gegužės. O toliau viskas priklausys nuo karo“, – sako LNDM parodų kuratorius ir projekto koordinatorius Skaistis Mikulionis.
Šypsenų dailininkas
Harleme gyvenęs ir kūręs Fransas Halsas (apie 1582–1666) – vienas žymiausių olandų „aukso amžiaus“ tapytojų, dažnai dėl tapymo manieros vadinamas laisvo teptuko meistru. Nuo pat
karjeros pradžios F.Halsas garsėjo kaip talentingas portretistas, todėl sulaukdavo daugybės užsakymų. Menininkas dažniausiai tapydavo pasiturinčių vidurinio sluoksnio miestiečių, mokslininkų, kultūrininkų paveikslus, tačiau jį domino ir platesnis portretuojamųjų spektras. F.Halsas imdavosi kurti ir emocijų kupinus vargingesnių žmonių atvaizdus. Jis reformavo iki tol gan statišką portreto žanrą, įnešdamas gyvasties, pirmasis nutapė besijuokiantį žmogų.
Itin reti F.Halso kūrybinėje biografijoje buvo religiniai kūriniai. Bene vienintelis mūsų laikus pasiekęs tokios tapytojo kūrybos pavyzdys yra keturių Šventojo Rašto skleidėjų – evangelistų šv. Luko, šv. Mato, šv. Morkaus ir šv. Jono – portretai, nutapyti aliejumi ant drobės apie 1625-uosius. Portretinės šventųjų studijos, gaubiamos religinei dailei būdingos auros ir turinčios religinės ikonografijos tradicijoje įprastus evangelistų simbolius, kartu žavi F.Halso personažams būdinga gyvybe.
Detektyvinės vagystės detalės
Du paveikslai iš po pasaulį išblaškyto evangelistų ciklo atsidūrė Odesos Vakarų ir Rytų meno muziejuje. Jų atradimo ir eksponavimo istorija verta detektyvo. Vieną 1965 m. rytą, eksponuojant paveikslus Maskvoje, šv. Luko atvaizdo rėmas rastas tuščias – drobė buvo grubiai išpjauta ir pavogta. Kūrinio paieškos truko pusmetį, galiausiai vagį išdavė neapdairi klaida: paveikslą jis bandė parduoti tiesiog gatvėje su saugumo struktūromis susijusiam vyrui. Vagis buvo pagautas, kūrinys restauruotas.
„Šedevro kambarys. Franso Halso evangelistai iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus kolekcijos“ veiks iki 2027 m. gegužės 9 d. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejaus pietiniame korpuse. Ekspoziciją bus galima išvysti iš anksto rezervavus laiką ir įsigijus lankytojo bilietą internetu LNDM interneto svetainėje.
Projekto idėjos autorius dr. Arūnas Gelūnas Koordinatorius Skaistis Mikulionis Režisierius Paulius Markevičius Dramaturgė Birutė Kapustinskaitė Architektas Aleksandras Kavaliauskas.




