Kauno bienalėje darbą pristatantį japonų menininką Tatzu Nishi garsina išskirtiniai projektai – kūrėjas laikinus namų ar viešbučių kambarius stato aplink viešose erdvėse esančius pasaulio didmiesčių monumentus. Pavyzdžiui, pastatė svetainę Kristupo Kolumbo statulai Niujorke, viešbučio kambarį karalienės Viktorijos monumentui Liverpulyje.
Kaune menininkas ėmėsi nepriklausomos Lietuvos simbolio – garsiosios Juozo Zikaro „Laisvės“ statulos.
1928 metais Karo muziejaus sodelyje pastatytas paminklas beveik po 30 metų sovietų valdžios buvo nugriautas. Bronzinė angelo skulptūra saugota istorijos, vėliau Čiurlionio dailės muziejuje. Apie laisvę anuomet kalbėta patyliukais, virtuvėje prie stalo. Primindamas tai, T.Nischi aplink daugiau nei 12 metrų aukštyje stovinčią Laisvės statulą pastatė virtuvę.
„Man dabar tenka gyventi ir Vokietijoje, ir Tokijuje, daug kur būnu. Visur, kur teko gyventi, virtuvės – skirtingos, bet besigilindamas į Lietuvos virtuves supratau, kad jų labai įdomus interjeras. Man tai – įdomi patirtis“, – sakė menininkas T.Nischi.
„Kartu su Tatzu Nischi menininku mes suteikiame galimybę visiems kauniečiams, svečiams užlipti iki Laisvės ir pabūti su ja. Tai yra išskirtinė galimybė šituos du mėnesius, turbūt niekada daugiau tokios nebus“, – pasakojo Kauno bienalės direktorė ir meno vadovė Virginija Vitkienė.
Analizuodami esamas saugomos atminties formas Kauno bienalės kūrėjai baksnoja pirštu į pamirštas įamžinimo besiprašančias vietas.
Pavyzdžiui, Vilijampolėje esanti Sąjungos aikštė – visai netoli seno Kauno žydų rajono, kuris vokiečių okupacijos metais buvo paverstas getu. Per trejus metus nužudyta beveik 30 tūkst. geto gyventojų. Sovietų okupacijos metais buvo įrengtas memorialas komjaunuoliams kovojusiems už valdžią. Atkūrus nepriklausomybę bronziniai sovietų memorialo reljefai buvo išvežti, o likusi monumento dalis naikinama po truputį. Nužudytiems geto gyventojas paminklo nėra.
„Mes norime kalbėti, kad atmintis negali būti užrakinta vien tik akmenyje, bronzoje ar medžio skulptūrinėse formose, bet kuo daugiau kalbame apie atmintį, apie istoriją, tuo didesnis paminklas tai yra. Taigi kai kurie projektai yra dalyvaujamieji – žmonės patys sukurs meno kūrinį ateidami į konkrečią vietą“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Kauno bienalėje, pasak organizatorių, įspūdingų projektų kaip niekad daug. Viešose miesto erdvėse: aikštėse, gatvėse, įstaigose, geležinkelio stotyje arba Sodros klientų aptarnavimo salėje, net upėse, rodomi 24 menininkų darbai, sukurti Kauno istorijai ir žmonėms atminti.
Iki lapkričio pabaigos vyksiančioje Kauno bienalėje paminklo tema planuojamos viešos paskaitos, diskusijos, jose dalyvaus žymūs menininkai ir mokslininkai. Organizatoriai tikina nieko nuoširdesnio, pristatančio miestą ir kontekstą iki šiol nebuvo sukūrę.
