Sekite 15min Google
Robotizuoti įrenginiai iš marmuro blokų geba išdrožti sudėtingiausias skulptūras – užtenka jiems tik pateikti skaitmeninius eskizus, kurie programinės įrangos dėka virsta neįtikėtinais kūriniais.
Šią technologiją kuria Italijos įmonės „Litix“ ir „Robotor“. Jų teigimu, dirbtinio intelekto dėka marmuro skulptūros taps gerokai labiau prieinamesnės.
„Mūsų tikslas yra suteikti galimybę sukurti kažką pagal savo idėją, net jei neturite įgūdžių tai padaryti patys“, – sako įmonių „Litix“ ir „Robotor“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Giacomo Massari.
Skaitmeninis vaizdas yra paverčiamas trimatės erdvės failu, po to programa nubrėžia įrankio trajektorijas, kuriomis juda robotas. Mašina atlieka didžiąją dalį marmuro drožimo darbo, o meistrai vėliau skulptūrą tik patobulina.
Kintantis skulptorių vaidmuo
Šios technologijos išradimas sukėlė nevienareikšmių reakcijų tarp tradicinių skulptorių Kararoje. Kai kuriuos jų nerimauja, kad mašinos perima žmonių darbą, kuriam anksčiau prireikdavo daugybės metų mokymosi.
Tačiau G.Massari pabrėžia, kad ši technologija „ne naikina profesijos, o ją plėtoja“. Pasak jo, robotai gali atlikti iki 99 % drožimo darbų – šitaip atlaisvinami amatininkai, kuriems belieka tik prisidėti prie kūrinio detalių išbaigimo.
Technologijų įmonių vadovas taip pat priduria, kad šitokia sistema daro darbą su marmuru saugesnį ir fiziškai lengvesnį.
Vis dėlto, ši diskusija gerokai peržengia vien tik darbo vietų klausimo ribas.
Kadangi mašinos jau geba skaitmenines idėjas paversti materialiais objektais, menininkams tenka iš naujo apmąstyti, kas turėtų būti laikoma kūrybiniu veiksmu.
„Algoritminė skulptūra“
Italų menininkas Davidas Quayola naudoja algoritmus ir robotizuotas technologijas kaip dalį savo kūrybinės veiklos. Tiesa, jis pabrėžia, kad robotas nėra savarankiškas autorius, bet savotiškas jo paties meninio gesto tęsėjas.
„Aš visiškai kontroliuoju šį kūrybinį procesą“, – tegia jis. Tokį savo požiūrį D.Quayola įvardija kaip „algoritminę skulptūrą“.
Aš visiškai kontroliuoju šį kūrybinį procesą.
Pasak menininko, savo studijoje su komanda jis programuoja būsimos mašinos judesius ir tokiu būdu paverčia robotą kūrinio kūrimo proceso dalimi.
Anot D.Quayolos, tai yra esminis skirtumas: fizinį darbą atlieka technika, tačiau menininkas nusprendžia, kaip ji veikia ir kuo galiausiai turi tapti kūrinys.
Kokia marmuro ateitis?
Kararos miestas jau šimtmečius siejamas su baltu marmuru, kurį savo kūrybai naudojo daugelis garsių skulptorių. Šitokiu būdu susiformavo ir amato tradicija.
Tačiau dabar ši medžiaga apdorojama naudojant technologijas, kurios ankstesnėms menininkų kartoms buvo neįsivaizduojamos.
Ar šie pokyčiai būtinai reiškia ir tradicinio amato pabaigą? – savo publikacijoje klausia euronews.com.
Pasak ekspertų, tobulėjant technologijoms, sparčiai kinta pačių skulptorių vaidmuo – vis dažniau nuo fizinio akmens apdirbimo jie pereina prie projektavimo, programavimo bei galutinio kūrinio apdirbimo.
Vis dėlto, kuo daugiau fizinio darbo perima robotai, tuo labiau kyla pagrindinis klausimas: kur baigiasi mašinos darbas ir prasideda menininko kūryba?
