Sekite 15min Google
„Nuoširdžiai dėkoju Antanui Zabuliui ir Dariui Jurgaičiui už pasitikėjimą muziejumi ir vertingą dovaną. Šie Leono Katino piešiniai atveria mažiau pažįstamą jo kūrybos puslapį – studijų metus, kai kasdienėse akademinėse pratybose formavosi būsimo tapytojo braižas. Jie papildo mūsų saugomą menininko kūrinių visumą ir suteikia naujų galimybių tyrinėti jo kūrybinį kelią.
Kolekcininkų dosnumas leidžia privačiai saugotoms vertybėms tapti nacionalinio kultūros paveldo dalimi, prieinama tyrėjams ir visuomenei“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Pasak Antano Zabulio, idėja padovanoti kūrinius kilo apsilankius LNDM Vilniaus paveikslų galerijos parodoje „Pradžioje buvo linija: XVIII–XXI a. piešiniai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių“. „Vaikštant po parodą į galvą šovė mintis: nors joje tikrai labai daug gražių kūrinių, didžiulė autorių įvairovė, pasigedome Leono Katino darbų. Pasiteiravę muziejaus, ar tai buvo sąmoningas sprendimas, gavome atsakymą, kad rinkinyje jo piešinių trūksta. Kadangi su Dariumi turime keletą jo darbų, pasikalbėjome ir nusprendėme juos padovanoti muziejui“, – pasakojo kolekcininkas.
Dovanoti piešiniai atskleidžia Leono Katino kūrybinio kelio pradžią
Leonas Katinas (1907–1984) – lietuvių tapytojas, ilgainiui nuo tradicinių peizažų, natiurmortų ir portretų perėjęs prie abstrakčiosios tapybos. Didžioji dalis LNDM saugomų jo kūrinių priklauso XX a. II p.–XXI a. I p. tapybos rinkiniui. Jame sukaupta 58 tapybos darbai, sukurtų 1946–1979 m.: portretų, peizažų, natiurmortų ir figūrinių kompozicijų. Iki šiol muziejuje buvo saugomas tik vienas L.Katino piešinys „Kiaulininkė Vitkienė“, būsimos jo diplominio darbo kompozicijos eskizas. Kolekcininkų dovanoti studijų laikotarpio piešiniai yra ankstesni ir suteikia galimybę pažinti menininko kūrybinio kelio pradžią.
Kaip teigia LNDM Rinkinių apskaitos, tyrinėjimo ir saugojimo centro Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja Regina Urbonienė, šie darbai svarbūs ir kaip dokumentinė medžiaga, padedanti geriau suvokti laikmetį: „Šio pirmųjų pokario metų laikotarpio piešinių pavyzdžių Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje beveik neturime.
Muziejui įteikta dovana suteikia galimybę susidaryti nors apytikslį vaizdą apie akademinio piešinio dėstymo pobūdį, užduotis ir piešinio svarbą tuometiniame Vilniaus dailės institute. Be to, tokie piešiniai leidžia geriau suprasti individualaus menininko braižo raidą.
Dabar galime matyti ją nuo kasdienės praktikos ir kartais dar nedrąsiai atliktų užduočių, būsimam kūrėjui tik pradėjus eiti profesionalaus dailininko keliu, iki išbaigtų, jau susiformavusio ir brandaus kūrėjo kompozicijų. Tikimės, kad ši dovana taps pretekstu muziejuje sukaupti dar gausesnę ir įvairesnę šio įdomaus menininko kūrinių kolekciją.“
LNDM rinkiniuose – dovanos iš viso pasaulio
Pasak LNDM generalinio direktoriaus pavaduotojos-vyriausiosios muziejaus rinkinių kuratorės Laimos Sazonovos, kasmet apie 60–70 proc. visų LNDM įsigytų kūrinių sudaro dovanos. „Kūrinius dovanoja ir patys autoriai, ir jų palikuonys, ir asmenys, rinkę ir kaupę įvairias kolekcijas.
Taip į muziejų atkeliavo dr. Genovaitės Kazokienės (Australija), Leono Maskaliūno (JAV), Alfonso Lingio (JAV) sukauptos pasaulio tautų dailės kolekcijos, savo protesto meno kolekciją padovanojo džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas. Ypač aktyviai kūrinius dovanoja išeivijos menininkai ir jų šeimos. Didžiausios pastaraisiais metais dovanotos autorinių darbų kolekcijos – Romo Viesulo (JAV), Aleksandros Kašubos (JAV), Aldonos Gustas (Vokietija), Jurgio Mikševičiaus (Australija), Nijolės Šivickas (Kolumbija), Nijolės Kudirkos (JAV) kūriniai. Labai daug dovanų kasmet sulaukia liaudies meno rinkiniai. Kūrinius dovanoja tautodailininkai ir privatūs asmenys“, – pasakoja L.Sazonova.
Į muziejaus rinkinius priimami menine ir istorine verte išsiskiriantys kūriniai, reikšmingai papildantys esamas kolekcijas. Dovanoti L.Katino studijų laikotarpio darbai suteiks galimybę išsamiau pažinti ankstyvąją tapytojo kūrybą.
