Gal mergaitė likusi čia, Lietuvoje liūdi savo emigravusių artimųjų? O gal juos ištiko nelaimė? Gal ji gedi Ukrainoje žuvusių draugų? Gal mergaitei paprasčiausiai nėra su kuo pasikalbėti ir tas juodas kryželis, vienintelis objektas, ties kuriuo gali išlieti susikaupusią širdgėlą? Išvydus šią fotografiją, mano galvoje sukosi daugybė „gal“ ir neradau nė vieno optimistinio paaiškinimo. Šiandien gavau daug nuotraukų, – vaikai iš sagų dėlioja Ukrainos vėliavą.
Šiuo metu Biržų pilyje įsikūrusiame kraštotyros muziejuje „Sėla“, mano parodoje „Saga apie Lietuvą“ organizuojamos patriotiškumo pamokos. Karo Ukrainoje akivaizdoje šis kūrybinis projektas įgauna dar didesnę prasmę ir galimybę kuriančiam jaunimui išsakyti tai, kas jų širdyse ir pasisakyti už mūsų ateitį.
Biržuose, kaip niekur kitur Lietuvoje, ši paroda sulaukė ypatingo dėmesio. Jos pažiūrėti ateina mokytojai su mokiniais, tėveliai su vaikais, seneliai su anūkais. Eina tam, kad suvoktų emigracijos mastą, apie kurį pasakoju, pasitelkusi paprasčiausią sagą. Per mūsų nepriklausomybės laikotarpį iš Lietuvos emigravo apie 1 milijoną 500 tūkstančių piliečių. Tiek sagų surinkta ir supilta Biržų muziejuje į parodos centre suformuotą 20 kv. metrų salą. Dalis sagų susiūtos ant 7 darbo drabužių, simbolizuojančių žodį Lietuva.
Jeigu sagos prabiltų, kiek daug jos galėtų papasakoti! Jos – meilės ir neapykantos, džiaugsmo ir ašarų, melo, mirties, tikėjimo ir vilties liudytojos. Gal kas nors ateityje išras tokį grotuvą, kuris iš sagų galėtų atkurti tiesos, apgaulės, baimės, kančios, ryžto ir pasiaukojimo kupiną melodiją, tapsiančia visos žmonijos himnu.
Paroda „Saga apie Lietuvą“ skirta liesti, skaičiuoti, žaisti, dėlioti, bandyti suprasti, kurti iš sagų paveikslus, jausti energetiką, kuri užkoduota kiekvienoje sagoje. Pasėmę savo delnais sagas, simbolizuojančias iš Lietuvos emigravusių žmonių sielas, suskaičiavę jas, lankytojai, ypač jaunimas, vaikai suvokia kiek gyventojų netekome per šiuos metus. Paroda liūdna, prašanti permąstyti bene aktualiausią šių dienų Lietuvos problemą -emigraciją. Tačiau teikia vilties tai, kad daugelis jaunų lankytojų čia pat iš sagų kuria savo, optimistiškesnę „Sagą apie Lietuvą“.
Jeigu norėsite išgirsti daugiau, muziejaus gidai jūsų paslaugoms. Širdingiausias ačiū Aušrai, Linai, Juditai, Rimai, Lukui ir kitiems pagalbininkams. Paroda Biržų pilyje veiks iki kovo 27 dienos.
Plačiau apie kūrybinį projektą „SAGA APIE LIETUVĄ“
„Saga apie Lietuvą“ tyrinėja bene aktualiausią šiandienos Lietuvos problemą – gyventojų emigraciją. Pagrindinė komunikacijos priemone šiame meniniame projekte tapo saga. Per paprastą sagą siekiu įtvirtinti universalų pasakojimą. Projekto tikslas – iškelti sau bei visuomenei Lietuvos piliečių emigracijos klausimą, įvairiomis meninės raiškos priemonėmis paanalizuoti minėtą problemą ir paskatinti visuomenę diskusijai.
Šis projektas apie mus – Lietuvos gyventojus ir pasaulio lietuvius, tai mūsų šaukinys, raginantis grįžti emigrantus namo.
Norėdami įgyvendinti savo kūrybinį sumanymą 2018-ųjų gruodį socialiniuose tinkluose paskelbėme sagų rinkimo akciją. Pirmieji atsiliepė Biržų rajono, Papilio pagrindinės mokyklos mokytojai ir mokiniai į susitikimą atnešę dėžutėse ir maišeliuose surinktų sagų. Vėliau į akciją įsijungė tūkstančiai žmonių iš įvairiausių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų ir vienkiemių. Jie, norėdami tapti neabejingais šio projekto dalyviais rinko, vežė, nešė, siuntė sagas. Atsiliepė ir Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos, Vokietijos, Australijos, JAV, Anglijos, Škotijos, Kanados lietuviai, atsiuntę tūkstančius įdomių sagų, tarp kurių buvo istorinės garsių asmenybių sagos bei jų aprašymai.
Projektui surinkta 1 milijonas 500 tūkstančių sagų, iš kurių ant darbo drabužių sukurta meninė instaliacija „Saga – žmogus“. Meniškai transformuoti darbo drabužiai, simbolizuojantys darbingą Lietuvą ir emigrantų šeimose gimusių kūdikių drabužėliai, taip pat siuvinėti sagomis, įprasmina ne tik viešų ir privačių erdvių dialogą ar konfliktą, bet kalba apie istorinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Čia nėra nereikšmingų detalių. Kiekvienam prisilietusiam prie šio pasakojimo leidžiama pasijusti tos istorijos subjektyvaus ir asmeninio patyrimo dalimi. Per milijonas sagų – tiek Lietuvos gyventojų nepriklausomybės laikotarpiu paliko savo šalį. Surinktas sagas prie darbo drabužių kantriai ir ilgai siuvo Trakų rajono neįgalieji, tie, kurie liko tėvynėje, nes likimas taip lėmė, negalia prikaustė ir neleido emigruoti. Siuvo sagas lyg verdami rožančių, lyg maldą kalbėdami už kiekvieną žmogų. Saga – žmogus, saga – žmogus... Prie meninių objektų sukūrimo prisidėjo ir moksleiviai.
Instaliaciją papildo šios idėjos autorės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės ir dailininko Vlado Merečinsko sukurtas emigracijos žemėlapis iš sagų ir unikalus rašytojos Žemaitės portretas.
Biržų muziejaus „Sėla“ parodų salėje iš sagų suformuota 20 kv. metrų „sala“. Performanso tikslas – pasėmus rieškučiomis sagas pajusti, suskaičiuoti ir įsivaizduoti emigracijos skaičius, kurie po tokio veiksmo ir diskusijų nebeatrodys vien plika statistika. Edukaciją „Lietuviais esame mes gimę“ veda Globalios Lietuvos 2019 m. apdovanojimų laureatas – „Už sugrįžimą pokyčiams regionuose ir lietuvybės saugojimą kultūriniais pasakojimais“ Vytautas Jonas Juška.
Netradicinių meninių raiškų fone taip pat demonstruojama žurnalistės, fotomenininkės Lilijos Valatkienės meninių fotografijų paroda „Neparadinė Lietuva“. Šioje foto kelionėje galima pajusti pulsuojančią melancholiją, susikaupusį liūdesį, sielos skausmą, pridengtą gamtos triumfu.
Už šį kūrybinį projektą bendraautoriai Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška 2020 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir Biržų rajono savivaldybės sprendimu įvertinti Antano Macijausko premija.
Plačiau apie kūrybinį projektą, užgimusį šio kūrybinio dueto galvose galima sužinoti socialinių tinklų facebook puslapyje Saga apie Lietuvą.
