PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Duoklė tikėjimui ir jaunystei
Parodoje Steve`as eksponuoja netikėtą kūrybos seriją – 38 kompozicijas ant riedlenčių, kurios jam atstoja tapybos drobes. Jose – animaciniai ir andergraundo komiksų veikėjai, tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, perteikti popmeno stilistika. Ryškiaspalviai, energija alsuojantys vaizdai kalba drąsia, jaunatviška, vizualiai kandžia kalba.
Kūriniai atskleidžia Steve`o Marcuso aistrą rabinizmo studijoms ir pagarbą maištingai jaunystei. 9-ajame dešimtmetyje jis kaip menininkas išaugo kartu su tada Niujorke atsiradusiomis jaunimo subkultūromis – pankroku, hiphopu, repu, grafičiais ir komiksų menu.
Sulaukęs vidutinio amžiaus Steve`as patyrė kūrybinį atsinaujinimą, atsigręžė į žydiškas šaknis. „Tai, kas man buvo artima jaunystėje, ir kas brangu dabar, panorau perteikti per žydišką ikonografiją ir visiems suprantama kalba – todėl rinkausi riedlentes“, – teigia Marcusas, kurio viena giminės dalis kilo iš Austro-Vengrijos, kita – iš Ispanijos ir Portugalijos.
Sulaukė naujų pasiūlymų
Menininkas save laiko šiuolaikinio žydų meno kūrėju, šiuo amplua jis veikia jau bene 15 metų. „Man atrodo svarbu, kad pasauliniai žydų muziejai saugotų ir rodytų ne tik istoriją, praeitį, bet ir – per šiuolaikinio meno raišką – dabartį ir net ateitį. Didžiuojuosi galėdamas reprezentuoti šiuolaikybę ir tai, kas dar bus“, – kalbėjo parodos autorius.
Jis išsakė viltį, kad jo parodoje kiekvienas lankytojas – žydas ar ne žydas, tikintis ar pasaulietis, senas ar jaunas – ras ką nors sau.
Balandžio 24-oji, kai buvo atidaryta paroda, Steve`ui ypatinga. Tądien pasaulyje pagerbiamas Holokausto aukų atminimas, pats menininkas vidurdienį lankėsi Jom Hašoa renginyje Panerių memoriale. Jo žmona Amy Galper kilusi iš litvakų, jos seneliai ir proseneliai gyveno Lietuvoje – Vilniuje ir Marijampolėje. Be to, būtent balandžio 24 dieną, būdamas 13-os, Steve`as tapo bar micva, sulaukė pilnametystės.
„Todėl nuo šiol ši diena man siesis ne tik su bar micva, bet ir parodos atidarymu Vilniuje“, – šypsodamas teigė autorius.
Jis išmaišė daugybę pasaulio šalių, jose turi daug bičiulių. Lietuvoje svečiavosi antrą kartą. Sako sutikęs daug šaunių žmonių, susipažinęs su riedlentininkų bendruomene, kasdien lankęsis Choralinėje sinagogoje, mėgavęsis miesto teikiamais malonumais. Tikisi ateityje sugrįžti, ir gal ne vieną kartą, nes sulaukė naujų meninių pasiūlymų.
Krokuva nukreipė į Vilnių
Galima sakyti, Steve`o kelias į Lietuvą prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Samuelio Bako muziejaus vyriausioji kuratorė menotyrininkė Ieva Šadzevičienė 2011-aisiais lankėsi Galicijos žydų muziejuje Krokuvoje, susipažino su kuratoriumi Tomaszu Strugu. Vėliau muziejai ne kartą keitėsi parodomis.
2023 metais Steve`as Marcusas Krokuvoje atidarė parodą „Žydiška pusė rampos, košerinis Pop Sk8 menas“. Pasiteiravęs, kuriame regiono muziejuje galėtų surengti kitą parodą, iškart buvo Tomaszo patartas kreiptis į Samuelio Bako muziejų.
„2023-iųjų vasarą buvome susitikę su Steve`u ir jo litvakų kilmės žmona Amy, svečiams aprodžiau muziejų. Taip užsimezgė draugystė, nuotoliniu būdu suplanavome parodą ir štai – ji atidaryta“, – džiaugėsi parodos „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu kuratorė“ Ieva Šadzevičienė.
Lietuviški motyvai
Išskirtinę vietą Steve`o Marcuso riedlenčių serijoje užima kūriniai, dedikuoti Lietuvai. „Zappos žydų princesės riedlentėje“ jis išsako susižavėjimą Vilniaus menininkais, kurie miesto centre pastatė Franko Zappos skulptūrą – žodžio ir kūrybos laisvės simbolį.
Kitame kūrinyje legendinis „Džiugo“ sūrio milžinas žaismingai transformuojamas į rabiną, trečiame – iš Havdalos ritualinės prieskonių dėžutės išnyra gotikinis Vilniaus perlas – Šv. Onos bažnyčia.
Steve`o Marcuso paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“ Samuelio Bako muziejuje (Naugarduko g. 10) veiks iki rugsėjo 10 dienos.
