Sekite 15min Google
Tačiau kaip išgalvotos istorijos simbolis tapo jaunimo pasipriešinimo ženklu ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse?
Kai jauni žmonės meta iššūkį valdžiai ir nusistovėjusiai tvarkai, protestuose jie neretai pasitelkia išgalvotus personažus ar populiariosios kultūros simbolius. Kai kurie jų netikėtai tampa protestuotojus vienijančiais ženklais.
Būtent taip nutiko ir su „One Piece“ vėliava, vadinama „Jolly Roger“. Šiuo pavadinimu tradiciškai vadinamos piratų vėliavos su kaukolės ir sukryžiuotų kaulų atvaizdu, tačiau „One Piece“ veikėjų vėliava išsiskiria viena detale – kaukolė dėvi šiaudinę skrybėlę.
Šį simbolį buvo galima išvysti jau per praėjusių metų rugsėjį Prancūzijoje vykusius protestus. Dabar jis vėl pasirodo studentų protestuose ir gatvių demonstracijose visoje šalyje, taip pat Belgijoje, Italijoje ir Graikijoje.
Tačiau kaip „One Piece“ piratų vėliava tapo skirtingas šalis ir net žemynus vienijančiu pasipriešinimo represijoms bei valdžios korupcijai simboliu?
Nuo japoniško komikso iki pasaulinio maišto simbolio
Tiems, kurie nėra susipažinę su „One Piece“, verta trumpai pristatyti šį kūrinį.
Tai populiari japonų manga, kurią sukūrė Eiichiro Oda. Joje pasakojama apie Šiaudinių skrybėlių piratų nuotykius. Šie veikėjai stoja į kovą su žmones engiančiais valdovais, tironija ir autoritarinių režimų korupcija. Jų pasipriešinimą simbolizuoja piratų vėliava „Jolly Roger“.
Pirmą kartą manga pasirodė 1997 metais – tais pačiais metais, kurie dažnai laikomi Z kartos pradžia.
Nuo tada „One Piece“ tapo pasauliniu fenomenu. Išleista daugiau kaip 500 mln. šios mangos egzempliorių, ji išversta į 40 kalbų.
Kūriniui taip pat priklauso Guinnesso pasaulio rekordas – tai daugiausia egzempliorių išleista vieno autoriaus komiksų serija. Pagal „One Piece“ sukurtas animacinis televizijos serialas, „Netflix“ vaidybinis serialas ir keli filmai.
Prancūzijoje ši istorija itin populiari, o mangos tomai yra tarp perkamiausių knygų.
Bėgant metams besišypsančios kaukolės vėliava buvo pastebėta protestuose Nepale, Indonezijoje, Filipinuose, Maroke, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pastarosiomis savaitėmis ji tapo itin dažnu Prancūziją krečiančių demonstracijų atributu.
„One Piece“ simbolį galima išvysti įvairiuose protestuose – nuo studentų demonstracijų ir mitingų prieš policijos brutalumą iki protestų prieš valdžios įvestus socialinių tinklų draudimus ar Palestiną palaikančių eitynių.
Visus šiuos judėjimus sieja tai, kad mangos simbolis ypač stipriai atliepia Z kartos nuotaikas. Jauni žmonės jį pavertė nepaklusnumo, pasipriešinimo ir vilties ženklu.
Toks pasirinkimas nėra atsitiktinis. Originaliame kūrinyje ši vėliava simbolizuoja laisvę ir kovą su priespauda. Dabar tos pačios idėjos persikelia į tikrąjį gyvenimą ir tampa artimos nusivylusiam, norinčiam būti išgirstam jaunimui.
Išgalvoto pasaulio simbolių perkėlimas į realybę leidžia skirtingų šalių ir judėjimų dalyviams susikalbėti bendra kultūrine kalba. Juk istorijos ir jose įkūnytos vertybės neapsiriboja valstybių sienomis ar viena konkrečia politine problema.
Taip kuriamas pasaulinio bendrumo jausmas ir solidarumo kalba.
Kaip pažymi „Euronews“, toks populiariosios kultūros simbolių naudojimas turi ir praktinį pranašumą: valdžiai, siekiančiai išlaikyti įspūdį, kad ji nepritaria autoritarizmui, gali būti sudėtingiau slopinti protestus, kuriuose naudojami išgalvotų istorijų simboliai.
„Jolly Roger“ vėliavos išpopuliarėjimas dar kartą primena, kad kultūra ir politika yra neatsiejamai susijusios. Tai ypač akivaizdu tarp jaunųjų aktyvistų ir skaitmeninių technologijų pasaulyje užaugusios kartos, kuri savo mintims, baimėms ir nuostatoms išreikšti socialiniuose tinkluose pasitelkia kultūrines nuorodas.
Tačiau „One Piece“ vėliava – anaiptol ne pirmasis populiariosios kultūros simbolis, tapęs politinio pasipriešinimo ženklu.
„Euronews“ apžvelgia dar penkis ryškius pastarųjų 15 metų pavyzdžius, kai populiariosios kultūros kūriniai tapo protestų dalimi.
„V – tai vendeta“ („V for Vendetta“)
Įkvėpta 2005 metų filmo „V – tai vendeta“, tarptautinė programišių aktyvistų grupė „Anonymous“ protestuose pradėjo naudoti ikonišką Guy Fawkeso kaukę, padedančią paslėpti tapatybę.
Ši kaukė ypač išpopuliarėjo 2011 metais, per judėjimo „Occupy“ protestus, ir iki šiol išlieka vienu atpažįstamiausių pasipriešinimo korumpuotoms sistemoms bei valdžiai simbolių.
Kaip filme sako pagrindinis veikėjas V: „Žmonės neturėtų bijoti savo valdžios – valdžia turėtų bijoti savo žmonių.“
„Bado žaidynės“ („The Hunger Games“)
Suzanne Collins jaunimui skirtų romanų serijoje ir pagal ją sukurtuose filmuose, kuriuose pagrindinį vaidmenį atliko Jennifer Lawrence, gausu pasipriešinimo simbolių.
Tarp jų – strazdo giesmininko ženklelis ir trijų iškeltų pirštų gestas.
Šį tylų nepaklusnumo ženklą pagrindinė veikėja Katniss Everdeen naudojo norėdama parodyti solidarumą su engiamais žmonėmis.
Nuo 2014 metų šis gestas pradėtas naudoti ir tikruose protestuose – nuo demonstracijų prieš karinį perversmą Tailande iki Honkongo gyventojų protestų už visuotinę rinkimų teisę.
„Tarnaitės pasakojimas“ („The Handmaid’s Tale“)
2017 ir 2018 metais moterys visose Jungtinėse Amerikos Valstijose protestuose vilkėjo raudonus apsiaustus ir baltus galvos apdangalus, primenančius Margaret Atwood romano „Tarnaitės pasakojimo“ veikėjų aprangą.
Taip jos reiškė nepritarimą abortus ribojantiems įstatymams ir politikai, keliančiai grėsmę moterų reprodukcinėms teisėms.
Distopiniame romane ir pagal jį sukurtame televizijos seriale tarnaitės privalo dėvėti tokią aprangą pagal Gileado – išgalvotos totalitarinės valstybės – įstatymus. Šioje valstybėje vaisingos moterys prievarta paverčiamos tarnaitėmis, kurių pagrindinė pareiga – gimdyti vaikus.
Šis kostiumas nuolat sugrįžta į moterų teisių demonstracijas visame pasaulyje. Jį buvo galima išvysti 2018 metais Argentinoje vykusiuose protestuose už teisę į abortą, taip pat 2019 metais Jungtinėje Karalystėje surengtose demonstracijose prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitus.
Džokeris („Joker“)
2019 metais Libane, praėjus beveik trims dešimtmečiams po šalį nusiaubusio pilietinio karo, kilo protestai prieš naujas vyriausybės taupymo priemones. Demonstrantai pasirinko dar vieną populiariosios kultūros simbolį – Džokerį.
Daugelis jų veidus dažė mėgdžiodami Joaquino Phoenixo grimą filme „Džokeris“.
Šis visame pasaulyje atpažįstamas įvaizdis protestuotojams suteikė anonimiškumo, o Libano demonstracijoms padėjo sulaukti didesnio tarptautinio dėmesio.
Džokeris taip pat simbolizuoja maištą ir visuomenės normų bei nusistovėjusių taisyklių nepaisymą.
Todėl klouno grimas tapo savotišku priminimu nebijoti pašiepti esamos tvarkos ir išreikšti jai nepaklusnumą. Dėl šios priežasties jis tapo populiariu protestų simboliu įvairiose pasaulio šalyse.
Varliukas Pepė („Pepe the Frog“)
Žalią animacinį varliuką Pepę savo reikmėms pasitelkė ir kraštutinės dešinės judėjimai.
Jį naudojo JAV alternatyvioji dešinė, judėjimo MAGA („Make America Great Again“) šalininkai ir pats Donaldas Trumpas, kuris per 2016 metų JAV prezidento rinkimus socialiniame tinkle pasidalijo memu su šiuo personažu. Taip buvo siekiama patraukti jaunimo dėmesį.
Varliuką Pepę 2005 metais sukūrė amerikiečių komiksų autorius Mattas Furie. Menininką papiktino tai, kad jo kūrinį pasisavino neapykantą skleidžiančios grupės.
2016 metais žurnalui „TIME“ parašytoje esė jis teigė: „Visiška beprotybė, kad Pepė buvo pavadintas neapykantos simboliu, o rasistai ir antisemitai kadaise taikų mano komikso varliuką pavertė neapykantos ikona.“
2017 metais viename savo komikse M.Furie netgi numarino šį personažą. Tačiau nors Vakaruose Pepę buvo pasisavinusi kraštutinė dešinė, 2019 metais Honkongo protestuotojai jam suteikė visiškai kitokią reikšmę.
Per demokratijos siekiančias demonstracijas jie susigrąžino šį personažą ir pavertė jį savo pasipriešinimo simboliu.
