Parodoje atskleidžiama maištinga ir drąsi menininkų grupės praeitis bei jos kūrybos aktualumas šiandien. Atidarymo vakarą aikštelėje priešais muziejų vyks „Post Ars“ performansas.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
„Šios parodos surengimas LNDM erdvėse turi išties simbolinę reikšmę. Tarsi gaivus vėjas įsiveržusi į paskutines dienas gyvenusią duslią sovietinės Lietuvos meno terpę, „Post Ars“ skelbė naujų laikų ir naujų meno tendencijų pradžią. Atsigręžimas į šios svarbios meno grupės kūrybą yra tarsi pačios Lietuvos nueito nepriklausomybės kelio refleksija, prisilietimas prie lietuviškojo meno laisvėjimo ištakų. Neatsitiktinai paroda įsikuria Radvilų rūmų dailės muziejaus disidentinio meno ekspozicijos „Protesto menas. Sovietmečio nepaklusnieji“ kaimynystėje“, – sako LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
„Post Ars“ kūrybą pristatyti trumpai sunku – daugiasluoksniškumu ir nuolatiniu kismu ji išsprūsta iš įprastų apibrėžimų, tačiau visada išlaiko neišblėstantį ryžtą užduoti nepatogių klausimų ir abejoti meno lauko „taisyklėmis“. „Post Ars“ susibūrė 1989 m. Kaune, jauniems menininkams užsimojus perimti tarpukario grupės „Ars“ ryžtą ir kurti naują epochą atgimstančioje Lietuvoje. Suvokta, kad „pokyčiai mene būtini ir kas, jeigu ne mes, juos inicijuos?“.
Avangardinis reiškinys, tapęs Lietuvos šiuolaikinio meno klasika
„Post Ars“ jau veiklos pradžioje įgijo „provokatorių“ reputaciją – 1990 m. Kaune įvykusi pirmoji grupės paroda „Kauno menininkų instaliacijos“ sulaukė daug dėmesio, tačiau dėl dailininkų bendruomenės pasipriešinimo buvo uždaryta po kelių dienų. Šios parodos pavadinime pirmą kartą Lietuvoje oficialiai pavartotas žodis „instaliacija“ – „Post Ars“ į šiuolaikinio meno žodyną taip pat įtraukė ir šiandien visiems įprastus „akcijos“ bei „performanso“ terminus. Tad savo laiku avangardiniu reiškiniu laikyta „Post Ars“ kūryba tapo šiuolaikinio meno klasika, itin reikšminga Lietuvos meno raidai.
Priimdami „Fluxus“ ir dadaizmo meno judėjimų įtaką, menininkai pažeidinėjo sovietmečiu susiaurinto meno ribas. Jie išmėgino muzikinius veiksmus, asambliažus, tekstus ir poligrafiją, dizainą, pedagogiką, videomeną, fotografiją, tvarumo atsisakiusią skulptūrą, transformaciją ugnimi ir žemės meną, išskirtinę svarbą teikė tekstams.
Iš pradžių siekta į „Post Ars“ veiklą įtraukti kuo daugiau įvairių sričių menininkų, tačiau laikui bėgant išryškėjo grupės branduolys: Aleksas Andriuškevičius (g. 1959), Robertas Antinis (g. 1946), Česlovas Lukenskas (g. 1959) ir Gintaras Zinkevičius (g. 1963). Intensyviausiai „Post Ars“ kūrė iki 2000 m., bet ir vėliau grupės kūriniai buvo eksponuojami šiuolaikinio meno parodose, menininkai susiburdavo bendriems projektams, aktyviai puoselėjo ir eksponavo personalinę kūrybą.
Menininkų grupė į muziejinę erdvę grįžta po dešimtmečio pertraukos
Radvilų rūmų dailės muziejuje „Post Ars“ paroda rengiama praėjus beveik dešimtmečiui po paskutiniosios jų parodos „Partitūra“, įvykusios Šiuolaikinio meno centre Vilniuje 2016-aisiais. Tad ši netradicinė retrospektyva – reikšmingas įvykis ir besidomintiems Lietuvos menu, ir patiems menininkams, po ilgo laiko susibūrusiems bendram veiksmui erdvėje.
„Pakviesti „Post Ars“ grupės menininkus surengti parodą Radvilų rūmų dailės muziejuje paskatino prieš tai kartu su Latvijos šiuolaikinio meno centru surengta paroda, pristačiusi žymiausios 9 dešimtmečio Latvijos avangardinio meno grupės NSRD kūrybinį palikimą. Susipažinę su to laikotarpio latvių meno scena, šįkart perkeliame žvilgsnį į Lietuvą, į mūsų šalyje prieš pat nepriklausomybės atkūrimą ir ankstyvaisiais jos metais vykusius meno procesus. „Post Ars“ veikla buvo labai svarbi tų pokyčių dalis, tad grupės paroda atskleis, kaip savitai reiškėsi menininkų pastangos reformuoti Lietuvos meno lauką tuomet ir kaip jų meninės idėjos rezonuoja šiandien“, – pasakoja Radvilų rūmų muziejaus direktorė Justina Augustytė.
Net 10 muziejaus salių užpildys grupės veiklos istorijos artefaktai ir naujausi menininkų kūriniai. Greta archyvinės fotografinės ir vaizdo medžiagos, siekiančios „Post Ars“ ištakas, bus galima išvysti įvairių laikotarpių bendrų ir individualių menininkų darbų, parodoje susijungsiančių į daugianarę instaliaciją, tarsi susumuojančią per 36 metus sukauptas patirtis ir idėjas, o kartu keliančią šiandien aktualius klausimus. Lankytojai turės progą išvysti „Post Ars“ būdingą raiškos priemonių ir kūrybinių formatų įvairovę, patyrinėti savitus simbolius ir metaforas, kuriuos atrakinti padės parodos kuratorės ir pačių menininkų rašyti tekstai.
Grupės nariams būdingą performatyvią raišką patirti gyvai galės susirinkusieji į parodos atidarymą. Jo metu erdvėje prieš Radvilų rūmų dailės muziejų vyks „Post Ars“ performansas.
Parodoje – menininkių, feminizmo aktyvisčių grupės Cooltūristės intervencijos
Nuo pat „Post Ars“ grupės veiklos pradžios rengiant parodas ir hepeningus, sudarant savadarbes knygas buvo kviečiami talkininkai ir svečiai. Šįkart parodoje dalyvauja Laima Kreivytė ir 2005 m. jos suburta menininkių, feminizmo aktyvisčių grupė Cooltūristės. Menininkių daiktinės ir veiksmo intervencijos parodoje pratęs ir papildys „Post Ars“ kūrinius naujais naratyvais, atskleis mūsų laiko poetinius sąskambius, prasmės pertrūkius ir sankrovas.
Parodą lydės renginių programa: susitikimai su menininkais ir menininkėmis, parodos kuratore, edukacinės veiklos, ekskursijos.
Paroda Radvilų rūmų dailės muziejuje veiks iki birželio 29 d.
