„Sumaniau šv. Kristoforo atvaizdą jau senokai. Tai gal buvo kokia Nepriklausomybės pradžia, o 2017-ais metais laimėjau savivaldybės organizuotą konkursą „Kuria Vilnius“. Tiesa, metus teko derinti leidimus, suderinti projektą“, – prieš mozaikos atidarymą 15min teigė menininkas G.Umbrasas.
42 kv. metrų mozaikos įgyvendinimo procesas prasidėjo „ant kartono“.
„Piešinio kūryba užtruko maždaug metus, o tuomet sekė realizacija medžiagoje. Ji prasidėjo dar prieš kovidą. Pabaigiau jau dabar. Tiesa, dar turėtų būti montuojamas apšvietimas. Dėliodamas akmenis užtrukau apie 5-erius metus“, – pasakoja G.Umbrasas.
G.Umbrasas, vilniečiams geriausiai pažįstamas dėl „Stebuklo“ plytelės, dažniausiai renkasi išskirtines savo meno kūrinių formas, kuria viešosiose erdvėse. Pavyzdžiui, Nepriklausomybės pradžioje tuometinio Sereikiškių parko medžio dreves buvo ištapęs mažomis freskomis. Šie kūriniai dabar gali atgyti tik žmonių prisiminimuose ar nuotraukose, tačiau liudija apie menininko išskirtinį žiūros tašką ir vaizduotės gyvybingumą.
Miestiečių, keliaujančių Gedimino prospektu, žvilgsnius patraukia ir G.Umbraso ant buvusio KGB pastato cokolinio aukšto iškaltos inskripcijos sovietinių represijų aukoms. Autoriui rūpi istorinės atminties temos, tačiau nebūtinai taip, kaip įprastai norima jas nagrinėti. Kitaip tariant, paminklų statyti jis bent kol kas nesirengia.
Šuns galva ir šv.Kristoforas
G.Umbrasas prieš naujosios mozaikos pristatymą pasakoja ir apie netikėtą bei kiek neįprastą šv.Kristoforo vaizdavimo tradiciją.
„Šv.Kristoforas vienu metu buvo vaizduojamas su šuns galva, bet Bažnyčia tokio vaizdavimo būdo nepalaikė, tad nustota taip daryti. O legenda tokia – šv.Kristoforas buvo labai gražus ir stiprus vyras, labai patiko moterims, tad paprašė Dievo, kad jam duotų šuns galvą, kad jį apsaugotų nuo moterų“, – šypsosi menininkas.
Antroji versija, anot menininko, susijusi su šv.Kristoforo gimtuoju miestu.
„Manoma, kad Kristoforas gimė Kanaane, o lotynų kalba „canis“ yra šuo“, – pasakoja G.Umbrasas ir sako, jog šįkart nepasiryžo vaizduoti Vilniaus globėjo su šuns galva.
„Nors gal ir būtų įdomu su geležinės vilkės galva pavaizduoti“, – šypsosi menininkas.
Anot G.Umbraso, naujausioje mozaikoje svarbus gyvenimo medžio įvaizdis – juk šis simbolis artimas mūsų tradicijai.
„Šv.Kristoforo atvaizdas mus moko ir skatina globoti savo ateitį, t.y. jaunąją kartą. Tik reikėtų globoti kažkaip taip, kad jaunajai kartais nepasirodytų kaip kontrolė. Kad priimtų šią globą“, – pasakoja G.Umbrasas.
Menininkas skatina visus atvykti pažiūrėti mozaikos, kad galima būtų patiems įsivardyti jose esančias prasmes, daug savo matymo kampo atskleisti jis nenori.
Paklaustas, ar tikisi, jog šv.Kristoforo mozaika sulauks tokio populiarumo kaip „Stebuklo“ plytelė, G.Umbrasas džiaugiasi jos „tarptautiškumu“ – tokią plytelę galima rasti Tbilisyje bei Šanchajuje – bet išlieka kuklus.
„Jūsų, žiūrovų, Vilniaus gyventojų reikalas. Kaip jums pasirodys. Bet mozaika matomoje vietoje ir ten – Vilniaus herbas. Galėčiau pridurti, kad tam, jog pabaigčiau šią mozaiką, teko parduoti garažą. Savivaldybė negalėjo indeksuoti šios sumos, viskas per laiką pabrango, bet esu dėkingas, kad jie apsiėmė montavimo ir apšvietimo išlaidas“, – dalijasi autorius.
„Meilės krantų“ likimas – neaiškus
Menininkas primena, kad vykdant Neries krantinės rekonstrukcijos projektą buvo panaikinti ir „Meilės krantai“, kurie bent kol kas nėra atstatyti.
„Buvęs meras (Remigijus Šimašius – 15min) žadėjo penkis kartus ir žodžiu, ir raštu atstatyti juos. Nežinau, ar kitas meras sugebės atsakyti už buvusio mero žodžius“, – 15min teigė G.Umbrasas.
Pirmą kartą G.Umbraso akcija „Meilės krantai“ Neries krantuose buvo įgyvendinta 2004 metais. Užrašas – tai savotiškas meilės prisipažinimas savo miestui, skatinimas bendrauti ir kurti. Šis projektas standartinę betoninę krantinę pavertė unikaliu landšaftinio meno kūriniu.
