Viena esminių temų Y.Ono kūryboje, svarbi šiandienos sociopolitiniame kontekste – kova už taiką.
Menininkė, 1945 m. išgyvenusi Hirošimos ir Nagasaki atominius bombardavimus, nuo pat XX a. 7-ojo dešimtmečio savo kūriniuose įvairiais būdais gvildena pacifizmo problematiką.
-
Vieną pirmųjų performansų „Karpymo kūrinys“ Y.Ono atliko 1964 metais: kuo jis svarbus?
-
Yoko Ono knygoje „Greipfrutas“ – meno kūrinių instrukcijos, kurias galima įgyvendinti
-
Kaune pastatyti trys dideli kryžiai, į kuriuos visi gali įkalti vinį – Yoko Ono kūrinys: apie ką jis?
-
Yoko Ono paskyrė šį kūrinį savo vyrui Johnui Lennonui: kuo jis svarbus?
Šiais metais, prasidėjus brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą menininkė inicijavo tarptautinę kampaniją: Niujorko, Los Andželo, Melburno ir Seulo aikštėse, didžiuliuose skystų kristalų ekranuose vietoje įprastinių reklamų šviesdavo užrašas „Imagine Peace“ (liet. „Įsivaizduok taiką“). Tai – tęstinis Y.Ono projektas, įgyvendintas daugybėje pasaulio vietų – nuo Las Vegaso iki Londono. Parodos „Laisvės pažinimo sodas“ veikimo metu šis projektas vieną mėnesį vyko ir Kaune.
„Įsivaizduok taiką“ prasidėjo 1969 m., kai Y.Ono kartu su vyru Jhonu Lennonu protestavo prieš karą Vietname per savo medaus mėnesį. Išsinuomavę kambarį „Hilton“ viešbutyje Amsterdame jie gulėjo didžiulėje lovoje, pasikabinę virš jos plakatus su užrašais „Hair Peace“ („Plaukų taika“) ir „Bed Peace“ („Lovos taika“).
Nuotraukos ir vaizdo reportažai iš šios protesto akcijos apskriejo visą pasaulį, užfiksuodamos kontrkultūrinę bytnikų kartos dvasią.
Parodoje „Laisvės pažinimo sodas“ galima pamatyti dokumentinį filmą „Lovos taika“ (1969), kuriame be taikos performansą atliekančių menininkų galima pamatyti ir išgirsti daugybę kitų visuomenės, politikos ir kultūros veikėjų (tarp jų – ir Joną Meką).
2020 m. Y.Ono filmą palydėjo tokiais žodžiais:
„Brangūs draugai,
1969 metais Džonas ir aš buvome tokie naivūs galvodami, kad „Lovos taika“ pakeis pasaulį. Ką gi, galbūt taip ir nutiko. Bet tuo metu mes to nežinojome. Visgi gerai, kad mes tai nufilmavome. Filmas yra stiprus. Tai, ką pasakėme tuomet, gali būti pasakyta ir dabar. Beje, kai kurie dalykai, kuriuos ištarėme filme, gali paskatinti ir būti įkvėpimu dabartiniams aktyvistams. Palinkėkime mums visiems sėkmės. Prisiminkime, kad karas baigėsi, jeigu mes to norime. Tai priklauso nuo mūsų, nuo nieko kito. Džonas norėtų taip pasakyti.“
Parodą organizuoja Šiuolaikinio meno centras kartu su „Serralves“ šiuolaikinio meno muziejumi (Porto, Portugalija) ir menininkės studiją „Studio One“ (Niujorkas, JAV). Parodos kuratorius – Jon Hendricks. Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
