Naujas stebėjimų metodas leido kosmologams padaryti šį atradimą, kuris padės dar giliau pažinti tokį retą reiškinį ir jo įtaką kitų žvaigždžių susidarymui, sakoma mokslininkų pranešime, paskelbtame britų žurnale „Nature.“
Supernova atsiranda, kai masyviai žvaigždei pritrūksta „kuro“, ji sunkio jėgos veikiama staiga susitraukia iki mažyčio itin tankaus darinio, kuris vadinamas neutronine žvaigžde. Tada žvaigždė sprogsta, per galaktiką nuvilnyja smūgio banga.
Sprogimas perskirsto sunkesnius už deguonį elementus, kaip geležis, kalcis, silicis, susidaro molekulių debesys, kurie per daugelį eonų sulimpa ir galiausiai suformuoja naujas žvaigždžių sistemas.
Pastarąją supernovų senolę astronomai atrado palyginę kelerius metus fotografuotą vieną dangaus skliauto zoną. Jie ieškojo objektų, kurių ryškis laikui bėgant pakito.
Manoma, kad Visatos amžius siekia 13,7 milijardo metų; vadinasi atrastoji supernova parodė, kaip prieš 11 milijardų metų žuvo viena ankstyvojo Visatos laikotarpio žvaigždė. Ankstesnis supernovos rekordas buvo blykstelėjimas, įvykęs prieš šešis milijardus metų.
