Tarp šių paauksuotų statulėlių, kurios buvo parduotos nepaisant oficialaus „Oskarų" organizatorių protesto, yra geriausio scenarijaus apdovanojimas filmui „Pilietis Keinas" (Citizen Kane), kurį 1941 metais atsiėmė Hermanas Mankiewiczius.
Los Andželo aukcionas „Nate D. Sanders" šį „Oskarą" pardavė už 588 455 dolerius – tai didžiausia už vieną statulėlę sumokėta suma. Už visą kolekciją buvo suploti 3 060 089 doleriai.
1933 metų geriausio filmo „Oskaras" juostai „Kavalkada" (Cavalcade) pagal brangumą buvo antras – jis parduotas už 332 165 dolerius, o už 1931 metų geriausio filmo „Oskarą" „Skipiui" (Skippy), kuris šiame aukcione buvo seniausias, pirkėjas sumokėjo 301 973 dolerius.
„Oskarus" dalijanti Kino meno ir mokslo akademija pasmerkė šį aukcioną.
1941-ųjų geriausio filmo „Oskaras", kuriuo buvo apdovanota juosta „Koks žalias buvo mano slėnis" (How Green Was My Valley), parduotas už 274 520 dolerių.
„Žmones tebetraukia filmų magija, jie itin entuziastingai siūlė kainas „Oskarams", – sakė aukciono atstovas.
„Oskarus" dalijanti Kino meno ir mokslo akademija pasmerkė šį aukcioną.
„Akademija, jos nariai ir daugelis filmų artistų bei amatininkų, kurie yra laimėję Akademijos apdovanojimus, yra įsitikinę, kad „Oskarai" turėtų būti laimimi, o ne perkami", – sakoma Akademijos pareiškime, kurį citavo „LA Times".
„Deja, kadangi mūsų laureatų susitarimas iki 1950 metų nebuvo įvestas, mes neturime jokių teisinių priemonių šių ypatingų statulėlių sukomercinimui sustabdyti", – priduriama pareiškime.
Gruodžio mėnesį tame pačiame aukcione už beveik 900 tūkst. dolerių buvo parduota „Oskaro" statulėlė, įteikta Orsonui Wellesui, kuris tą apdovanojimą gavo drauge su H.Mankiewicziumi.
