„Viena vertus, pagrindinis dalykas yra atkakliai laikytis politinės ir religinės sričių atskyrimo“, – po susitikimo su prezidentu Nicolas Sarkozy sakė popiežius.
„O kita vertus, (lygiai taip pat svarbu) geriau suprasti nepakeičiamą religijos vaidmenį formuojant sąžinę ir tą indėlį, kurį ji gali įdėti, ... kuriant visuomenėje pamatinį etinį konsensusą“, – sakė Benediktas XVI.
N.Sarkozy pernai sukėlė sujudimą griežtai pasaulietiškoje Prancūzijoje, kai prabilo apie naujos formos „pozityvų sekuliarizmą“, kuris visuomeniniame gyvenime paliktų vietos religijai, ir pripažino seną krikščionišką šalies paveldą.
Nors katalikybė tebėra pagrindinė Prancūzijos religija, šalyje taip pat gyvena didelės musulmonų ir žydų bendruomenės.
Vatikanas sveikino N.Sarkozy raginimą suteikti religijai didesnį nei vien privatus reikalas vaidmenį, bet kelios organizacijos, daugiausia – profesinės sąjungos ir kairieji, planuoja protestus.
N.Sarkozy dalyvaujant popiežiui gynė savo viziją ir sakė, kad Prancūzija „pripažįsta savo krikščioniškas šaknis“.
Pasak N.Sarkozy, dialogas su religijomis yra demokratijos atžvilgiu teisėtas ir sekuliarizmo atžvilgiu pagarbus.
„Būtų beprotybė atimti jas iš savęs, paprasčiausiai kaltė kultūrai ir minčiai. Štai kodėl paraginau (laikytis) pozityvaus sekuliarizmo“, – sakė jis.
Savo ruožtu milijardo pasaulio katalikų dvasinis vadovas tiesiogiai paminėjo N.Sarkozy atnaujintą sekuliarizmo koncepciją, kuri prancūziškai vadinasi „laicite".
„Šiuo istorijos momentu, kai ir toliau vis dažniau susikerta kultūrų keliai, esu tvirtai įsitikinęs, kad ... būtinas naujas tikrosios "laicite" prasmės ir svarbos apmąstymas“, – sakė jis.
