Moksliniai tyrimai parodė, kad tuometinių žmonių burnos ir gerklės mechanizmas leido pirmiesiems žmonėms kalbėti. Tiesa, labai mažai – jie gebėjo tarti tik „u“ balses ir kelias priebalses – „d“ ir „b“. Iš to turėjo išeiti „Doh“ arba „Duh“ jaustukai.
Kalbos evoliucijos eksperto Barto de Boerio teigimu, kiekviena sužinota detalė apie žmogaus kalbą yra itin svarbi. Kadangi burna, balso stygos ir liežuvis yra sudaryti iš minkšto audinio, todėl greit yra ir jų nelieka su kitomis žmogaus kūno fosilijomis. Tuomet darosi beveik neįmanoma atsekti kalbos evoliucijos, nors ji mums yra labai svarbi.
Žmogaus protėviai, gyvenę prieš maždaug 3,3 mln. metų, sprendžiant pagal kaukolę, turėjo panašius oro maišelius į beždžionių, kuriais galima išgauti plonesnį ar sodresnį balsą. Tokio „prietaiso“ šiuolaikinis žmogus neturi.
Daktaras de Boeris sukūrė keletą modelių, kaip galėjo atrodyti pirmykščių žmonių burna, liežuvis ir gerklė, kokia galėjo būti jų sandara, kaip juose galėjo cirkuliuoti oras ir koks galėjo būti išgaunamas garsas.
Ann MacLarnon teigia, kad de Boerio atradimai yra labai svarbūs bandant geriau pažinti žmogaus evoliucijos kelią. Pasak jos, ilgainiui oro maišeliai išnyko ir vietoje jų ėmė formuotis balso stygos, nes žmonių komunikacijai nebeužteko tik paprasčiausių garsų. Juk daugiau garsų reiškia galėjimą perteikti daugiau informacijos. Būtent kalba padėjo žmonėms išlikti pavojingame pasaulyje.
Tiek mokslininkai, tiek pasaulinė spauda juokauja, kad garsusis „Simpsonų“ herojus gali didžiuotis, vartodamas „Doh“.
