Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje vyksta teismo procesas, kuriame devynmetės Shannon pagrobimu kaltinama motina ir patėvis. Būtent jie ir pranešė apie mergaitės dingimą pernai, ir liejo ašaras prašydami grąžinti mergaitę.
Sukrėsta trimetės Madeleine McCann dingimo istorija, visa Didžioji Britanija šią istoriją priėmė itin jautriai ir baiminosi išleisti vaikus vienus į mokyklą. Tačiau paaiškėjo, kad visa ši istorija buvo kitokia nei atrodė iš pradžių.
Po to, kai motina paskambino pranešti apie mergaitės dingimą, pareigūnai skubiai ėmėsi vykdyti jos paiešką baimindamiesi, kad vaikas gali tapti pedofilo auka.
Remiantis statistika, galimybės aptikti pagrobtą vaiką gyvą mažėja su kiekviena diena. Per pirmas šešias valandas, nužudoma 76 procentai pagrobtų vaikų, per 24-97 procentai, o per 82 ir daugiau – 100 procentų pagrobtų vaikų. Tačiau, visuomet būna išimčių, kadangi kiekvienas atvejis yra skirtingas.
Viena iš tokių išimčių Shannon, kurią motina ir patėvis apsvaiginę uždarytą laikė 24 paras. Pareigūnai neabejoja, kad pagrobėjai abu ketino iš mergaitės dingimo nemenkai užsidirbti. Galbūt juos paskatino Madeleine atvejis, kai tūkstančiai paprastų žmonių ir garsenybių pervedė pinigus į mergaitės paieškos fondą.
Pasak pareigūno, tyrusio Shannon dingimo atvejį, vaiko dingimai yra itin retas reiškinys ir kiekvienas atvejis yra skirtingas. Tačiau visuomet yra bendros nuorodos, kur policija turėtų imtis vaiko ieškoti.
Pirmiausias klausimas, su kuriuo susiduria pareigūnai – ar įvykis turėtų būti paviešintas. Atrodytų viskas paprasta, kuo anksčiau visuomenė sužino apie nusikaltimą, tuo daugiau šansų, kad bus aptikti kokie nors pėdsakai. Tačiau iš kitos pusės, tai pagrobėją gali priversti supanikuoti ir nužudyti savo auką.
Daugeliu atvejų pareigūnai kreipiasi į specialistus, kurie sudaro galimą psichologinę pagrobėjo charakteristiką. Jų patarimais remiantis, apieškodami įtariamojo namus, pareigūnai tikisi juose aptikti kokių nors daiktų, kurių paprastai nebūna, sakykim, vienišo vyro namuose.
Stebėtina, bet policijos duomenimis, dažniausia tai yra filmas „Vienas namuose“. Psichologai tai paaiškina paprastai – filme rodomas pažeidžiamas ir vienišas vaikas, kuris susiduria su visais pasaulio pavojais.
Pareigūnams tenka pasitelkti į pagalbą tarnybinius šunis, laboratorijos darbuotojus, peržiūrėti galimus stebėjimo kamerų įrašus, peržiūrėti mobiliuojų telefonų išklotines ir kompiuterio duomenis.
Tačiau, nepaisant visų išsamių tyrimų, daugelis pareigūnų pripažįsta, kad dažniausia tokiose bylose lieka tikėtis laimingo atsitiktinumo.
