Jeigu jai pavyktų, ji savo karjera paneigtų žinomą amerikiečių priežodį, kad „Vašingtonas – tai Holivudas negražiems žmonėms“.
Respublikonų partijos kandidatės į JAV viceprezidentus išvaizda turbūt kur kas daugiau aptariama nei jos konservatyvios pažiūros.
Ką tik išrinktas Pakistano prezidentas Azifas Ali Zardari per susitikimą su S.Palin nesusilaikė nuo komplimento, pavadindamas ją gražuole. Vyrų žurnalo „Maxim“ skaitytojau pripažino, kad S.Palin – viena seksualiausių politikų pasaulyje.
„Gražuolė“, „simpatiška moteris“, net „karšta paukštytė“ – tokie epitetai mirga straipsniuose apie S.Palin Amerikos žiniasklaidoje, nors daugelis apžvalgininkų ir žymių partinių veikėjų abejoja Johno McCaino porininkės kovoje dėl svarbiausių postų Baltuosiuose rūmuose pakankamu kompetentingumu.
Kiti mano, kad triukšmas, sukeltas dėl S.Palin išvaizdos, yra tiesiog „seksizmo“ apraiška.
Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus J.McCainas apstulbino rinkėjus, kai rugpjūčio pabaigoje pasirinko C.Palin savo „dešiniąja ranka“ rinkimų kampanijoje.
Ši mažai kam žinoma moteris iš Amerikos tolimosios šiaurės išsiskyrė nebent tuo, kad turi penkis vaikus ir kalba apie save kaip apie elnių medžiotoją. Praėjus kelioms savaitėms ji gerokai pagyvino vangoką respublikonų rinkimų kampaniją.
„Ji tapo nauju rinkimų kampanijos veidu ir per dvi kritiškas savaites gerokai aptemdė tą naujumą, kuriuo dvelkė Barackas Obama. Nemanau, kad jai buvo apmaudu girdėti, kad naujas veidas yra gražus veidas“, – sakė viešosios nuomonės tyrėjas Johnas Zogby.
B.Obamos – J.McCaino varžovo prezidento rinkimuose – išorinis patrauklumas taip pat buvo aktyviai propaguojamas spaudoje, bet S.Palin lengvai užtemdė charizmatiškąjį afroamerikietį.
Vienašališku S.Palin privalumų nušvietimu nepatenkinti jos šalininkai, kurie įžvelgia čia seksizmą ir reikalauja ją gerai vertinti politiniu požiūriu. Daugeliui iškilo klausimas: ar grožis padeda rinkimų kovoje?
„Akivaizdu, kad Jackui Kennedy grožis buvo kozirio korta. Antra vertus, Lyndonas Johnsonas buvo nerangus vaikinas iš Teksaso, (bet pralenkė rinkimuose), kaip reta, patrauklų Barry Goldwaterį. Jackas Kennedy, Billas Clintonas: jiems akivaizdžiai pravertė jų grožis... bet vien grožiu pergalė nepasiekiama“, – sakė J.Zogby.
Pasinaudodami S.Palin grožiu respublikonai ėmėsi gudrių triukų rinkimų kampanijoje.
Karščiausia pupytė iš šalčiausios valstijos
Rugsėjį J.McCaino štabas džiugiai įsikibo į B.Obamos porininko patyrimo paprotinto senatoriaus Josepho Bideno juokais pasakytus žodžius, kad pagrindinis skirtumas tarp jo ir S.Palin yra jos puiki išvaizda. Jis nedelsiant buvo apkaltintas seksizmu.
Tačiau keliomis dienomis anksčiau į Respublikonų partijos suvažiavimą atvyko delegacija iš Aliaskos. ant deputatų atlapų puikavosi ženkliukai su pagyrūnišku užrašu: „Karščiausia paukštytė – iš šalčiausios valstijos“.
Prieš pristatymą S.Palin interviu žurnalui „Vogue“ pasiskundė dėl nepagrįstai akcentuojamos jos išvaizdos:
„Aš norėčiau, kad jie galvotų apie problemas, o ne aptarinėtų juodus batus aukštais smailais kulnais. Kažkoks žurnalas paklausė mane apie juos.... Jį patikinau, kad stengiuosi pagal galimybes atrodyti kaip sena bambeklė, susirišu plaukus, nešioju šiuos akinius kaip mokyklos mokytoja...“, – sakė S.Palin.
Ar pateisinamas didelis dėmesys tam, kaip ji atrodo ir kaip rengiasi?
„Manau, visas šis klausimo dėl išvaizdos išpūtimas rodo, kad seksizmas visuomenėje dar gyvas. Užuot atidžiai klausę jos kalbos, visi aptarinėja (kaip ji atrodo). jeigu jūs pasidomėsite internete, kiek kartų lankytojai apsilankė tinklalapyje su filmuku iš to grožio konkurso, kurį ji laimėjo, jūs apstulbsite“, – sakė profesorė Barbara Risman, Ilinojaus universiteto Čikagoje sociologijos fakulteto dekanė.
„Reuters“ atliktas tyrimas parodė, kad pasaulinio tinklo vartotojai daugiau kaip 700 tūkst. kartų „YouTube“ pažiūrėjo filmuką su S.Palin, apsirengusią maudymosi kostiumėliu konkurse „Mis Aliaska-1984“. Pirmą kartą šis 44 sekundžių filmukas pasirodė internete rugsėjo 26 dieną.
Žurnalistė iš „San Francisco Chronicle“ Caille Millner mano, kad S.Palin figūra – išskirtinė, ir aptarinėti jos išvaizdą ne tik galima, bet ir reikia: į tai ir sudėjo viltis respublikonai.
„Kodėl neiškelti kito klausimo: ar ne todėl J.McCainas pasiūlė ją, kad ji graži ir seksuali. Juk moteriškų akcentų trūko jo kampanijai?“, – sakė ji.
Šiaip ar taip, kandidatės grožis – anaiptol ne nauja tema JAV politikoje.
„Tyrimai parodė, kad nuo to laiko, kai nuo 1992 metų moterys ėmė aktyviai kelti savo kandidatūras į postus valstijose ar Senate, visi spaudiniai kur kas mieliau aptarinėja tai, kaip jos atrodo ir kaip rengiasi“, – sakė profesorė Karen O'Connor, Moterų ir politikos instituto direktorė Vašingtone.
„Tai „gražuolės“ veiksnys. Ji vos ne kultivuoja jį“, – sakė K.O'Connor.
Tačiau B.Risman iš Ilinojaus universiteto įspėja, kad tokia taktika gali turėti nepageidaujamų padarinių.
„Profesionaliuose sluoksniuose į tas damas, kurios akcentuoja savo moteriškumą, žiūrima nerimtai, nes pernelyg didelis moteriškumas mūsų kultūroje suprantamas kaip priešinybė valdžiai ir prestižui“, – mano ji.
