Šiomis dienomis daugelis žymiai dažniau dairosi į dangų – po niūrios žiemos džiaugiasi šviesa, šiluma ir kartais vien nuo šių dalykų priklausančia puikia nuotaika.
Antradienį akis nuo žemės pakėlę žmonės galėjo pastebėti, kad visą popietę saulėtame danguje švietė ir Mėnulis.
Apie vidurdienį ištikimasis Žemės palydovas skriejo palyginti neaukštai virš horizonto, vėliau vis labiau kilo. Artėjant vakarui ir mažėjant saulės šviesos intensyvumui, Mėnulis darėsi vis ryškesnis.
Fizika paprasta: Mėnulis matomas, nes jį apšviečia Saulė, šviesa atsispindi nuo Žemės palydovo paviršiaus. Žinoma, šio dangaus kūno nematytume, nei nebūtų giedra. Mėnulio matyti neleistų ir kitokia jo padėtis: jei būtų „pasislėpęs“ kitoje planetos pusėje arba skrietų labai arti Saulės.
Naujienų portalas 15min.lt primena, jog jau ateinantį šeštadienį, kovo 19 dieną, Žemės palydovas Mėnulis priartės prie mūsų planetos itin arti. Toks astronominis reiškinys vadinamas Mėnulio perigėjumi. Šio įvykio astrofizikai ir fotografai laukė beveik 20 metų:
Savaitgalį Žemės planetą ir Mėnulį skirs tik 356,5 tūkst. kilometrų, nors normaliomis sąlygomis šis atstumas išauga iki 378,195 – 399,117 km.
„Daily Mail“ rašė, kad artėjant 2011 metų perigėjui, internete pradėjo plisti perpėjimai apie artėjančius cunamius ir žemės drebėjimus.
Mokslininkų pranašystės išsipildė su kaupu – Japonija virto pragaru.
Priartėjęs Mėnulis taip pat gali sukelti ir vulkaninį aktyvumą.
Apie didžiulę Mėnulio įtaka byloja ir istoriniai faktai. Anksčiau Mėnulis taip arti buvo priartėjęs tik 1955, 1974, 1992 ir 2005 metais. Meteorologai tomis dienomis tikrai užfiksavo ekstremalius gamtinius reiškinius. Pavyzdžiui, galingą ir daugybės mirčių pareikalavusį cunamį Indonezijoje, kuris kilo 2005 m. sausį, iki perigėjaus likus vos dviem savaitėms. O 1974 m. per Kalėdas ciklonas Treisė nusiaubė Australijos miestą Darviną.
