Edas beveik visą gyvenimą leido kaime, tačiau susirgęs jis greitai neteko jėgų, ir jam teko kraustytis į slaugos namus.
Evergryno slaugos centro Vašingtone kapelionui jis prisipažino, kad teturi tik vieną paskutinį norą – prieš mirtį dar kartą apsilankyti savo mylėtoje gamtoje.
„Kaip dažnai mes net nevertiname galimybės išeiti laukan?. Aš apie tai net nepagalvojau, o tai yra taip nuostabu. Tikiuosi, kad kai pasensiu, mane sups tokia pat užuojauta ir pagarba gyvenimui.“
Kapelionas Curtas Huberis pasikalbėjo su slaugos namų darbuotojais, tuomet kreipėsi pagalbos į ugniagesius. Šie sutiko padėti ir iš lovos atsikelti nebegalintį Edą nuvežti į mišką.
Savanoriai ir ugniagesiai Edą nugabeno į mišką, kuriame įrengtas mylios ilgio pasivaikščiojimo takas.
„Edas buvo sužavėtas. Kaip ir visi kiti, kurie jį lydėjo“, – slaugos namai parašė savo „Facebook“ paskyroje.
Jų teigimu, dažnai manoma, kad darbas slaugos sektoriuje yra varantis į neviltį. Tačiau tokios istorijos parodo, kaip mirštančiųjų slaugymas gali labai daug duoti.
Socialinio tinklo vartotojai užliejo slaugos namų puslapį susižavėjimo ir padėkos žinutėmis. Vienas iš jų rašė: „Kaip dažnai mes net nevertiname galimybės išeiti laukan?. Aš apie tai net nepagalvojau, o tai yra taip nuostabu. Tikiuosi, kad kai pasensiu, mane sups tokia pat užuojauta ir pagarba gyvenimui.“
