Nepaisant to, felita yra eksponuojama Nacionaliniame Slovėnijos muziejuje (Narodni Muzej Slovenije) Liublijanoje. Lankytojams skirtas užrašas aiškiai sako, kad šio radinio autorystė „neabejotinai priklauso neandertaliečiams“. Divje Babe yra seniausia archeologinių kasinėjimų vieta Slovėnijoje. Tai yra maždaug 45 m. ilgio ir 15 m. pločio horizontali ola, esanti maždaug 230 m. virš Idrijca upės. Olą galima lankyti. Čia dirbantys mokslininkai jau rado daugiau kaip 600 archeologinių radinių, išsidėsčiusių mažiausiai dešimtyje istorinių žemės sluoksnių. Čia buvo rasta ir urvinių lokių organų bei skeletų liekanų. Muziejaus darbuotojų teigimu, tai yra viduriniojo Pleistoceno epochos pabaigos fleita (maždaug 55000 metų), vadinasi ji priklauso neandertaliečių epochai.
Pradžioje buvo manoma, kad 1995 metais archeologo Ivan Turk aptiktas radinys yra maždaug 43100 metų. Neabejojama, jog tai yra jauno urvinio lokio šlaunikaulio liekana, tačiau ji išoriškai priminė fleitą, taigi buvo suteiktas „Neandertaliečio fleitos“ pavadinimas. Būtent tai tapo mokslininkų nesutarimų objektas. Šlaunikaulis iš abiejų pusių yra aplaužytas ir turi dvi baigtas skylutes, o aptrupėjusiuose kraštuose galima įžvelgti dar dviejų skylučių požymius. Tai galėtų reikšti, kad instrumentas kažkada turejo keturias ar net daugiau angų. Sveikųjų angų skesmenys yra 9 ir 9,7 mm. Atstumas tarp jų centrų – 35 mm.
Netrukus po radinio pristatymo, jo kilmės teoriją pradėjo kritikuoti įvairūs mokslininkai, teigdami, kad tokias angas galėjo suformuoti plėšraus gyvūno iltys. Jei pasirodytų, jog kaulas išties buvo naudojamas kaip fleita, jis puikiai įrodytų, kad jau prieš 43000 metų egzistavo muzika. Be to, nors ir mokslininkai nesutaria dėl dirbinio kilmės, jis į Nacionalinį Slovėnijos muziejų pritraukia daug lankytojų.
