Tibetas yra aukščiausiais regionas pasaulyje, esantis vidutiniškai 4 900 metrų aukštyje.
Kad sužinotų, ar Tibeto gyventojai turi ypatingų genetinių savybių, kurios leidžia jiems laisvai kvėpuoti kalnuose, mokslininkai išnagrinėjo tris 31 tibetiečio genus ir palygino juos su 90 kinų ir japonų, gyvenančių žemumų regionuose, DNR.
Mokslininkai iš Kinijos ir JAV rado du genus, susijusius su prisitaikymu prie išretėjusio oro – EGLN1 ir PPARA, esančius atitinkamai 1 ir 22 chromosomose.
„Jų tikslus vaidmuo prisitaikant prie aukščio neaiškus. Ir EGLN1, ir PPARA ... gali sukelti hemoglobino koncentracijos sumažėjimą“, – nurodė vienas tyrimo autorių Jinchuanas Xing iš Eccleso žmogaus genetikos instituto prie Jutos medicinos mokyklos Jungtinėse Valstijose.
Hemoglobino lygis Tibeto gyventojų kraujyje nepaprastai žemas, todėl jie gali ramiai gyventi srityse, esančiose dideliame aukštyje. Bet tik dabar mokslininkams pavyko priskirti šią ypatybę genams.
