Kakavoje, žaliojoje arbatoje, raudoname vyne ir kai kuriuose vaisiuose esantys antioksidantai flavonoidai, kaip atrodo, „veiksmingai sulėtina ar net panaikina kognityvinių sugebėjimų mažėjimą senstant“, rašo Kolumbijos universiteto profesorius Franzas Messerli.
„Kadangi šokolado vartojimas hipotetiškai galėtų gerinti ne tik atskirų žmonių, bet ir visų populiacijų kognityvines funkcijas, paklausiau savęs, ar būtų koreliacija tarp šokolado suvartojimo šalyje lygio ir jos populiacijos kognityvinių funkcijų“, – sako F.Messerli.
Rezultatai buvo netikėti: kaip teigia F.Messerli, iš viso 23 valstybėse egzistuoja „glaudi, reikšminga tiesioginė koreliacija tarp šokolado suvartojimo skaičiuojant vienam gyventojui ir Nobelio premijų laureatų skaičiaus 10-čiai mln. žmonių“.
Šokoladas gaminamas iš kakavos pupelių, iš kurių paruoštą gėrimą gerdavo senovės actekai ir majai. Ispanų užkariautojai 16-ajame amžiuje atvežė kakavą į Europą, o 19-ajame amžiuje šveicarai ištobulino dabartines šokolado plyteles.
Nenuostabu, kad šveicarai „geriausiai pasirodo kalbant ir apie Nobelio premijos laureatų skaičių, ir apie šokolado suvartojimą“, rašo F.Messerli, kuris priduria skaičius apie šokolado suvartojimą gavęs iš gamintojų.
JAV, Prancūzija ir Vokietija yra sąrašo viduryje, o Kinija, Japonija ir Brazilija – jo pabaigoje.
Švedija, kurioje per metus vienam žmogui tenka 6,4 kg suvartojamo šokolado, yra išimtis. Remdamiesi joje suvartojamo šokolado kiekiu „prognozuotume, kad Švedijoje turėjo atsirasti iš viso maždaug 14 Nobelio premijų laureatų, tačiau matome 32“.
Tad arba Stokholme įsikūręs Nobelio komitetas „turi tam tikrą įgimtą patriotinį palinkimą“, arba švedai „yra ypatingai imlūs šokoladui ir net mažiausias jo kiekis smarkiai padidina jų kognityvinius“ sugebėjimus.
Tačiau F.Messerli pateikia ir perspėjimą: „Aišku, šios išvados yra tik generuojančios hipotezę ir jas ateityje reikės patikrinti atsitiktinio parinkimo bandymu“.
