„Smegenų trestas“, vadovaujamas Prancūzijos teorinės fizikos centro mokslo darbuotojo Laurent'o Lelloucho ir pasitelkęs vienus iš pajėgiausių pasaulyje superkompiuterių, mėgino apskaičiuoti atomo branduolį sudarančių dalelių – protonų ir neutronų – masę.
Pagal šiuo metu priimtą dalelių fizikos modelį protonai ir neutronai yra sudaryti ir mažesnių dalelių, vadinamų kvarkais, o jų sąveiką lemia gluonai.
Tačiau pastebėtas keistas fenomenas: gluonai neturi masės, o kvarkų masė sudaro tik apie 5 proc. protono arba neutrono masės. Kyla klausimas: kas sudaro kitus 95 proc. masės?
Atsakymas į šį klausimą pateikiamas JAV leidžiamo žurnalo „Science“ ketvirtadienį išspausdintoje studijoje: masę sukuria kvarkų bei gluonų judėjimo energija ir šių dalelių tarpusavio sąveika.
Kitaip tariant, energija ir masė yra lygiavertės sampratos, kaip aiškinama 1905 metais paskelbtoje A.Einsteino specialiojoje reliatyvumo teorijoje.
Lygtis, teigianti, kad energija lygi masės ir šviesos greičio kvadrato sandaugai, rodo, jog masė gali būti paverčiama energija ir atvirkščiai.
Ši lygtis ne kartą buvo pasitelkiama skaičiuojant, kiek energijos gali atpalaiduoti tam tikras masės pokytis. Ji taip pat buvo praktiškai pritaikyta kuriant atominius ginklus.
Tačiau šią formulę buvo nepaprastai sunku pritaikyti subatominių dalelių lygmeniu ir vadinamosios kvantinės chromodinamikos lygtyse.
„Iki šiol tai tebuvo hipotezė, – išdidžiai skelbiama Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimo centro (CNRS) spaudos pranešime. – Dabar tai pirmą kartą įrodyta.“
Norintiems žinoti daugiau paaiškinama: atliekant šiuos skaičiavimus „laikas ir erdvė buvo įsivaizduojami kaip keturmatė kristalo gardelė, sudaryta iš diskrečių eilutėmis ir stulpeliais išsidėsčiusių mazgų“.
