Žūklės mėgėjai „Facebook“ tinkle
Populiarumo priežastys
Didžiulio guminukų populiarumo priežastys – kelios: minkštieji spiningo masalai – palyginti pigūs ir prieinami kiekvienam, nesudėtingi naudoti ir lengvai valdomi, labai tikroviški ir veiksmingi. Paskutinę guminukų savybę puikiai dokumentinėje foto ir kino medžiagoje pademonstruoja spiningo ekspertai, tačiau, kai jų pasiekimus pabando pakartoti tiksliai tokį pat „drebutį“ įsigijęs spiningininkas, pasirodo, kad reikia žinoti kažką daugiau nei masalo gamyklinį kodą, kad imtų rodyti rezultatą.
Guminukų tipų, formų ir spalvinimo įvairovė tokia plati, kad spiningininkas šiandien nori nenori privalo orientuotis joje, kad galėtų konkrečiai situacijai parinkti tinkamiausią versiją. Ką būtinai apie guminukus reikia žinoti spiningininkui? Šis informacinis minimumas apibrėžiamas taip: kokios minkštųjų spiningo masalų savybes lemia masalo ir uodegos bei jos mentės forma, mentės padėtis, dydis ir storis, masalo elastingumo laipsnis ir spalvinimas?
Guminuko forma
Ką apie elastingo spiningo masalo savybes galima spręsti iš jo formos? Pirmiausiai žvilgsnis krypsta į guminuko nugarą. Jei ji – plati, toks masalas – ideali versija gaudyti plėšriąsias žuvis labai veiksmingu, tačiau nepagrįstai retai naudojamu metodu – tai masalų plukdymas vertikale.
Kai plačianugaris guminukas, trūktelimas į viršų, masalas ima stipriai vibruoti. Kuo tokio guminuko nugara plokštesnė, ir, žinoma, platesnė, tuo masalo vibracijos ir kampuoti švytuokliniai judesiai stipresni. Plati nugara sukelia stiprų vandens pasipriešinimą. Tokiais masalais rekomenduojama spininguoti dreifuojant. Gaila, kad šie guminukai turi vieną trūkumą – kampuotos formos gerokai pablogina masalo aerodinamiką, vėjuotą dieną jie lekia į šoną nuo reikiamo taško.
To nepasakysi apie guminukų su aptakia nugara ir gana aukštu korpusu aerodinamiką, ypač, jei galvakabliai įmontuoti į korpusų vidų. Tokie masalai užmetami lekia tegu ir ne rekordinę distanciją, bet toliau už kampuotanugarius gentainius. Turint galvoje, kad apvalaina ir plati guminuko nugara užtikrina energingą masalo žaismą, keliantį ypač stiprias vibracijas, jam sklendžiant į gelmę, tokie masalai ypač tinkami plukdyti palei priekrantės dugno, sėklių bei duburių šlaitus, kur driekiasi plėšriųjų žuvų pamėgtos zonos.
Panašia aerodinamika pasižymi ir klasikiniai verpstės formos guminukai, kurių uodegos kamienas plonėje tolygiai. Šie masalai pasižymi žaismu, kuri priimta vadinti „side-on-side“: toks guminukas plaukia tingiai sūpuodamasis ir pasivartydamas nuo šono ant šono, o šių judesių intensyvumas tiesiogiai proporcingai priklauso nuo uodegos mentės masyvumo. Tokie masalai veiksmingiausiai pasireiškia plukdomi laiptų formos trajektorija ir tinka praktiškai visų plėšriųjų žuvų gaudymui vandenyje be tėkmės ir tėkmėje, kur akvatorijos gelmė svyruoja nuo 2 iki 4 m.
Verpsčių privalumai
Verpstės formos guminukai su gana ilgomis uodegomis, kurių kamienas plonėja tolygiai, o nugaros – neplačios, plukdomi įvairiausioje gelmėje nuo 1 m. Tinkamiausia trajektorija – vertikalus zigzagas. Šie masalai su „užgaląstais“ kaip kirvio ašmenys ir gerokai plonesniais už nugarą pilvukais laikomi tipiniais sterkų viliojimo guminukais. Jų žaismas iš šalies atrodo lyg „užšaldytas“: korpusas beveik nesisūpuoja, uodegos mentės mostų amplitudė – nedidelė, tačiau tokių guminukų korpusai nulieti iš gana kieto plastiko, todėl plika akimi beveik nematomos masalų vibracijos sukuria stiprius virpesius. Matyt, jie primena sterkų medžiojamo priedugnėje grobio skleidžiamą „triukšmą“. Šių guminukų privalumas tas, kad jie gali būti derinami su masyviais galvakabliais, be kurių palyginti nedidelių masalų nenugramzdinsi tėkmėje į priedugnę.
Kitas vidutinėje ir didelėje gelmėje tinkamas guminukas – panašios formos, tačiau jų uodegos kamienas – plokščias ir dažniausiai – rantytas. Šis guminukų tipas pramintas „kanopa“ ir pasižymi jau minėtu „side-on-side“ žaismu, tačiau, kai korpusas svyra ant šono į vieną pusę, uodega atlieka tokį pat judesį į kitą. Matyt, tai ir sukuria „firminius“ virpesius akvatorijose su kietu dugnu stebėtinai viliojančiu sterkus.
Aukštas korpusas
Guminukai su plokščiais ir palyginti aukštais korpusais – tinkamiausi negiliose vietose, nes jų žaismas geriausiai pasireiškia plukdant horizontalia trajektorija, o judesiai primena energingą vinguriavimą. Toks žaismas būdingas pirmajai žuvelės formos guminukų kartai, kurių uodegos buvo nedidukės ir jų judesiai tik sustiprindavo masalo korpuso vibracijas. Dabar tokio tipo guminukai gaminami su masyviomis uodegų mentėmis, kurios priverčia vinguriuojantį masalą dar ir vartytis nuo šono ant šono kaip kepamą blyną. Panašos formos guminukai, tačiau vos ne perpus žemesni – ypač tinkami spininguoti tėkmėje, nes jie idealiai išlaiko vertikalią stovėseną, tad galima nebaejoti, kad puslankį palei dugną tėkmėje „brėžiantis“ masalas visą laiką atrodo taip pat natūraliai kaip žuvelė, bandanti nuo vieno upės kranto prie kito. Tokius guminukus Nemune grieba ne tik lydekos, sterkai bei ešeriai, bet ir šapalai bei meknės.
