Baltijos įlankų, lagūnų ir pačios jūros vandens „žydejimą“ sukelia masinis melsvai žalių dumblių dauginimasis, kai vanduo vidurvasarį ypač sušyla. Šis reiškinys neretai sukelia žuvų marą, nes ir sparčiai besidauginantys dumbliai ir mirusius dumblius „utilizuojantys“ mikroorganizmai išsiurbia iš vandens deguonį, tad kiti gyvūnai paprasčiausiai žūva dėl jo stygiaus.
Papėje (Latvija) atostogaujantis vilnietis meškeriotojas Algimantas Marcinkevičius telefonu patvirtino, kad kaimyninės šalies pakrantėse vanduo taip pat žydi ir žvejoti čia taip pat praktiškai neįmanoma. Kaliningrado technikos universiteto vandens biologinių ir biocheminių tyrimų laboratorijos specialistų duomenimis, vanduo „žydi“ palei visą Kuršių neriją, o dumblių masinio dauginimosi pikas dar nepasiektas. Tad mokslininkai mano, kad kol kas jūros taršos lygis – dar ne pats didžiausias. Kadangi ši vasara ypač karšta, sunku prognozuoti, kas bus, jei tokie orai tęsis dar kelias savaites?
Koks Baltijos plotas užterštas milžiniškomis dumblių sankaupomis, padėjo nustatyti Europos bendrijai priklausančio Žemės palydovo „Envisat“ padarytos jūros akvatorijos nuotraukos. Baltija „žydi“ nuo Suomijos šiaurėje iki Lenkijos įlankų ir Vokietijos pakrančių pietuose, o žalia koše virtusio vandens plotas dabar siekia 377 000 kvadratinių kilometrų.
Klaipėdiečio meškeriotojo Broniaus Rugelio teigimu, nėra prasmės mesti masalus į ne itin malonų kvapą skleidžiančią tyrę, nes joje žuvys nemato masalų. Kita vertus, žuvys pasitraukė toli krantų, nes priekrantės vandenyje – deguonies badas. Tad žūklė Baltijoje dabar įma noma tik iš laivų, t.y. atviroje jūroje.
