Žūklės laimikis „Facebook'e“. Junkis ir tu.
Taktikos pakeitimas
Priešingame krašte stūkstantys išlakūs alksniai užstoja horizontą ir patekančios saulės dar nematyti, tačiau net ir šią ankstyvą ryto valandą jos kaitra jau juntama. Per naktį atvėsęs miško ežeras apsigaubia miglos tumulais kaip verdantis katilas. Prieš pat aušrą užmesti dugninių masalai guli ant plyno palyginti kieto dugno plotelio palei vandenžolių guotą už gero pusšimčio metrų nuo kranto.
Praėjusį savaitgalį tokį pat skaistų rytą bergždžiai laukėme kibimo, nors stambios žuvys nuolat pūkštelėdavo ar sukeldavo verpetus vandens paviršiuje šalia užmestų masalų. Kai dičkės kiek aprimo, ir, matyt, pasitraukė, saulės spinduliams purpuru nuspalvinus vandens paviršių, ėmė kibti nedideli lynai ir puskaršiai.
Matėme, kad stambių žuvų čia gausu, tačiau mūsų masalai pasirodė joms arba įtartini arba smulkoki. Tokia išvada paskatino peržiūrėti taktiką ir šiam savaitgaliui pasitelkti slaptą ginklą, skirtą vilioti ypač įtarias ir baikščias stambias žuvis.
Pasigirsta pūkštelėjimai, liudijantys, kad žuvys susirenka į „ganyklą“ palei vandenžolių salelę, o po kelių minučių stiprus trūktelėjimas vos nenuverčia nuo laikiklio dugninės, nes ritės terkšlė buvo kiek stiprokai priveržta. Po pakirtimo valas įsitempia kaip styga ir ima skrosti vandenį.
Kai netoli kranto susirenka verpetas ir jame blyksteli auksinis stambaus karpio šonas, tapo akivaizdu, kad mūsų gudrybė pasirodė vaisinga, tačiau svarbiausia, kad iškėlus karpį iš graibšto, paaiškėjo, jog kabliukas buvo persmeigęs apatinę lūpą, o pabarzdėje tabalavo musių lervų ir kukurūzų vėrinukas.
Taisyklių rėmuose
Pavadėliai masaliniams kukuliams užverti tapo klasikinio karpių meškeriojimo kertiniu akmeniu. Šio metodo esmė – genialus sprendimas atskirti kabliuką ir masalą. Pirma, tokia kombinacija sudaro galimybę apdumti akis šėtonišku įtarumu pasižymintiems stambiems karpiams, kurie per savo ilgą gyvenimą įgyja įvairiausios patirties ir sugeba sutramdyti alkio jausmą, jei aptiktas „gardumynas“ atrodo įtartinai.
Antra, pavadėlis, kuriuo užmetami masaliniai kukuliai – humaniškas dalykas, mat pagal klasikinę schemą žuvis beveik visada sužeidžiama palyginti lengvai, nes kabliukas įsiurbiamas į karpio žiomenis daug vėliau nei masalas ir įsminga į mėsingas lūpas. Tad natūralu, jog toks meškeriojimo metodas labai priimtinas varžyboms, kuriose galioja žuvis tausojantis principas pagavai – paleisk.
 |
| Labai efektyvus derinys per trumpą laiką priviliojantis žuvis prie masalo – šėryklė ir vėrinukas ant „Magot Clips“ |
Bet yra ir kita medalio pusė – radikaliai pakeitęs karpių meškeriojimo praktiką metodas neatsiejamas nuo specialaus masalo – kukulio, o varžybų taisyklės nustato, kad naudojami tik negyvūninės kilmės masalai, kurių pagrindą sudaro augaliniai ingredientai. Tai reiškia, kad šis metodas įspraustas į griežtus rėmus, kurių prisiekę karpių meškeriotojai skrupulingai laikosi, tačiau jis įdomus ne tik „klasikams“, bet ir „laisvamaniams“. Ypač tiems, kurie domisi kitų rūšių stambių karpinių žuvų meškeriojimu.
Masalo kostravimo principai
Kukukliai, kurie naudojami karpiams meškerioti, panašūs tik savo forma, o jų spalvos ir turinio receptų įvairovė – labai plati. Be to, net pagal klasikines taisykles kukulių pagardinimas įvairias gyvūninės kilmės ekstraktais ir baltymais – nedraudžiamas. Toks masalų konstravimo principas – labai veiksmingas, nes leidžia sukurti karpiams labai patrauklius kukulius. Antra vertus, jis rodo, jog karpiams labai patrauklūs neklasikiniai gyvūniniai masalai.
Todėl „laisvamaniams“ visada niežti rankas karpių meškeriojimui panaudoti musės lervas, moliuskų mėsą ir kitus gyvūninės kilmės masalus, tačiau čia iškyla esminis keblumas: kaip atsijoti smulkias karpines žuvis? Pavadėlio su „plauku“ idėją galima labai vaisingai panaudoti gaudyti stambius lynus, karšius, karosus, kurie ilgainiui, žinoma, įpranta ragauti ir masalinius kukulius, tačiau, atvykus prie vandens telkinio dienai ar savaitgaliui, nepakanka laiko užsiimti ilgalaikiu žuvų jaukinimu.
Tad lynų ar karosų viliojimas natūraliais gyvūninės kilmės masalais – daug efektyvesnis, kai rezultato norima pasiekti per trumpą laiką. Deja, klasikinis pavadėlis masaliniams kukuliams užmesti meškeriojimui gyvūninės kilmės masalais yra nelabai tinkamas: pabandykite ant jo užverti musės lervą ir patys tuo įsitikinsite. Vėrinukas prastai laikysis ant „plauko“, bus išskydęs, o smulkmė lengvai nuo jo nugraibys masalą.
Paprasta versija
Vaisingas idėjos panaudojimas ieškantiems naujų meškeriojimo metodų „laisvamaniams“ nedavė ramybės ir jie ieškojo būdų, kaip suformuoti stambų ir atsparų smulkioms karpinėms žuvims masalą, kuris kaip ir masalinis kukulis būtų atskirtas nuo kabliuko. Juk toks masalas gali tapti labai veiksmingu instrumentu gaudyti stambias karpines žuvis ir siekti rekordų. Ir reikiama versija buvo rasta, be to, ji, kaip ir visi genialūs dalykai pasirodė labai paprasta.
Šiandien specialaus pavadėlio, kurio montaže masalas atskirtas nuo kabliuko ir kuris skirtas meškeriojimui gyvūninės kilmės masalais, versija turi pavadinimą „Magot Clips“. Kai kurių ekspertų teigimu, pavadėlio „Magot Clips“ idėja kilo iš gana populiarios tarp europiečių meškeriotojų praktikos specialių klijų pagalba sulipdyti masalui ir jaukui naudojamus musės lervų rutuliukus. Jie atrodo labai apetitiškai, nes lervos kruta ir rutuliukas ar jaukui naudojamas rutulys atrodo kaip knibždantis maisto aruodas.
Toks reginys puikiai vilioja karpines žuvis, tačiau tokius masalus sunku tvirtinti prie kabliuko. Reikalingi juvelyriški įgūdžiai, todėl klijuoti lervų gniužulai dabar daugiausiai naudojami kaip efektyvus jaukas, o „Magot Clips“ – kur kas paprastesnė versija, kuria lengvai gali pasinaudoti net pradedantis meškeriotojas.
Ypatingas segtukas
Kokia „Magot Clips“ sąranga? Tai tas pats vadinamasis pavadėlis su „plauku“ tik modifikuotas, nes pastarasis elementas (kilputė, ant kurios veriami masaliniai kukuliai) pakeistas specialiu auskaru, kuris būna žiedo, stačiakampio ar puslankio formos. Auskaras užsegamas taip pat, kaip visiems gerai žinomi meškeriojimui skirti segtukai, tačiau jo smeigė išgaląsta kaip yla, kad lygiai taip pat kaip kabliukas lengvai persmeigtų musės lervas, tačiau masalo nesužalotų.
Atsegi auskarą, atsidarai masalines ir duok valią fantazijai: gali ant auskaro, priklausomai nuo jo dydžio, suverti porą dešimčių musės lervų, galima kombinuoti jas su kukurūzų grūdais ar žirniais, galima užverti kąsnelius moliuskų mėsos ar netikro „zuikio“ gabalėlius, kurie puikiai vilioja ne tik karpius, karosus, bet ir ūsorius. Žodžiu, meškeriotojas turi visišką laisvę konstruoti masalus, kurie jo nuomone, suvilios stambų, įtarų ir įpratusį vengti įtartinų dalykų trofėjų.
 |
| „Magot Clips“ auskarų būna įvairių formų ir dydžių, kad galima būtų komponuoti įvairaus dydžio ir įvairios formos vėrinukus |
Masalai ar masalų kombinacijos ant „Magot Clips“ laikosi labai tvirtai – jų nenuskabo smulkmė ir jie nenusmunka net ir labai stipriu mostu užmetant masalą. Toks stambus kąsnis – labai patrauklus stambiai žuviai, kuri rimto užkandžio nepraleidžia pro šalį. Aptikusi suvertą apetitišką vėrinėlį, plačiažiobtė stengiasi suryti jį iškart visą, kad nė kąsnelis maistingo gardumyno neatitektų kitoms žuvims.
Skonis, kvapas ir ritės terkšlė
Plačiažiobčiai karšiai, lynai ar karpiai vėrinukus griebia labai godžiai ir dažnai iškart plaukia į šalį, siurbdami į ryklę skanėstą. Būtent tokio efekto ir siekia meškeriotojas, nes plačiažiobtė pasikerta pati. Todėl meškeriojimui pasirinkus „Magot Clips“ pavadėlį, reikia naudoti sunkius gramzdus, kurie užtikrina, kad velkančios vėrinuką žuvies žiomenyse atsidūrus kabliukui jis iškart įsmigs į lūpą.
Galima naudoti ne tik gramzdus tokiems vėrinukams užmesti, bet ir masyvias šėrykles. Jų derinys su vėrinukais – labai efektyvus, kai žuvys iš vakaro nejaukintos. Tačiau, žinant, kad stambi žuvis labai stipriai trūkteli valą, plaukdama su vėrinuku žiomenyse ir savaime pasikirsdama, reikia naudoti tokią pat taktiką kaip ir meškeriojant karpius.
