Lietuvoje žmonės išmeta daug maisto.
Lietuva patenka tarp dešimties Europos šalių,
kurios išmeta labai daug maisto.
Daug maisto išmeta ne tik Lietuva,
bet ir kitos šalys, pavyzdžiui:
• Kipras,
• Danija,
• Graikija.
Dažnai žmonės išmeta vaisius ir daržoves,
kurios atrodo negražiai.
Žmonės maistą išmeta ir tada,
kai jo perka per daug,
pavyzdžiui, kai yra nuolaidos.
Ką nusprendė
Europos Parlamentas?
Europos Parlamentas yra vieta,
kurioje priimami svarbūs
Europos Sąjungos sprendimai,
pavyzdžiui, įstatymai.
Šį rudenį Europos Parlamentas nusprendė,
kad iki 2030 metų:
• įmonės, kurios gamina maistą,
turi išmesti maisto mažiau.
• parduotuvės, kavinės ir žmonės
taip pat turi išmesti maisto gerokai mažiau.
Europos Parlamentas nori,
kad per kelerius metus
visi žmonės išmestų maisto
daug mažiau nei dabar.
Kiek maisto išmetama?
Kiekvienas žmogus Europos Sąjungoje
per metus išmeta
apie 130 kilogramų maisto.
Iš viso Europoje per metus žmonės
išmeta apie 60 milijonus tonų maisto.
Tai yra tiek, kiek svertų,
pavyzdžiui, tūkstančiai sunkvežimių.
Dėl to prarandama labai daug pinigų.
Lietuvoje irgi išmetama labai daug maisto.
Ką daro „Maisto bankas“?
„Maisto bankas“ yra organizacija,
kuri surenka maistą,
kuris dar tinkamas valgyti.
Šis maistas padalinamas žmonėms,
kuriems trūksta maisto namuose.
„Maisto bankas“ per metus išsaugo
apie 7 tūkstančius tonų maisto.
Bet Lietuvoje yra
apie 400 tūkstančių žmonių,
kuriems trūksta maisto.
Todėl labai svarbu dalintis.
Kodėl negalima švaistyti maisto?
Kai išmetame maistą,
be reikalo išnaudojame:
• vandenį,
• elektrą,
• žemę
• žmonių darbą,
Kai išmetame maistą,
teršiame ir gamtą.
Nes taip išsiskiria į aplinką
kenksmingos dujos,
kurios šildo Žemę.
Dėl to šiltėja klimatas,
o tai nėra gerai.
Už išmestą maistą
taip pat sumokame pinigus.
Tai reiškia,
kad prarandame savo pačių pinigus.
Ką galime padaryti?
Štai keli patarimai,
ką gali padaryti kiekvienas žmogus:
1. Planuokite savo pirkinius.
2. Nepirkite to, ko nereikia.
3. Vaisiai ir daržovės,
net jei nelabai gražiai atrodo,
vis tiek yra skanūs ir geri valgyti.
4. Jei maisto liko, jį užšaldykite
ir suvalgykite vėliau.
5. Iš maisto likučių
galite pasigaminti kitus patiekalus.
Ką reiškia etiketės ant maisto?
„Geriausias iki“
Ant maisto produkto etiketės
gali būti užrašyta: „Geriausias iki“.
Pavyzdžiui, ant jogurto gali būti užrašyta:
„Geriausias iki spalio 13 dienos“.
Tai reiškia, kad spalio 13 ar 14 dieną
dar galite suvalgyti jogurtą,
tik jis gali būti ne toks skanus.
„Tinka vartoti iki“
Bet jei ant maisto produkto
perskaitote užrašą: „Tinka vartoti iki“,
reiškia, kad po šios datos jo valgyti nebegalima
nes nebesaugu sveikatai.
Šį projektą iš dalies remia
Europos Parlamentas.
Už tekstą atsako teksto autoriai.
Šis projekto „Europos panorama“
tekstas parašytas lengvai suprantama kalba.
Daugiau naujienų lengvai suprantama kalba
rasite rubrikoje „15min Lengvai“.