Stresas yra jausmas,
kai mums neramu arba ko nors bijome.
Jis atsiranda,
kai patiriame spaudimą ar pavojų.
Kartais stresas būna trumpas,
pavyzdžiui,
kai bijome vizito pas gydytoją.
Kartais stresas tęsiasi ilgai,
pavyzdžiui, kai sunku darbe
ar slaugome sergantį artimą žmogų.
Trumpas stresas gali būti net naudingas.
Jis padeda greičiau reaguoti ar susikaupti.
Tačiau stresas, kuris trunka ilgai,
kenkia sveikatai.
Nuo tokio streso žmogus gali
susirgti kai kuriomis ligomis.
1. Depresija ir nerimas
Žmonės, kurie ilgai gyvena įtampoje,
dažnai jaučiasi liūdni ar neramūs.
Todėl jie gali susirgti depresija
arba juos gali kankinti nuolatinis nerimas.
2. Nemiga
Žmogus, kuris patiria stresą,
dažniausiai blogai miega.
Kartais dėl streso jam sunku užmigti,
o kartais jis prabunda naktį.
Mažai miegant,
stresas dar labiau sustiprėja.
3. Širdies ligos
Ilgalaikis stresas gali pakenkti širdžiai.
Širdis pradeda plakti greičiau,
pakyla kraujo spaudimas.
Dėl to gali sutrikti širdies veikla.
Taip pat gali atsirasti širdies
ir kraujagyslių ligų.
4. Peršalimas
Stresas silpnina imunitetą.
Imunitetas yra
mūsų kūno apsauga nuo ligų.
Jis padeda kovoti su
virusais ir bakterijomis
Tada žmogus dažniau suserga,
pavyzdžiui, peršalimo ligomis.
5. ŽIV liga
ŽIV yra virusas,
kuris perduodamas per kraują
ar lytinius santykius.
ŽIV silpnina žmogaus imunitetą.
Nuo streso ŽIV liga netampa sunkesnė,
bet jos eiga gali greitėti.
Stresas mažina žmogaus kūno apsaugą
ir blogina gydymą.
6. Skrandžio ir žarnyno problemos
Stresas gali sukelti
• pilvo skausmus,
• vidurių užkietėjimą,
• viduriavimą.
Nuo streso gali atsirasti
dirgliosios žarnos sindromas
ir refliuksas.
Dirgliosios žarnos sindromas yra tokia būklė,
kai žmogui dažnai skauda pilvą,
pilvą pučia, gali viduriuoti.
Refliuksas yra tokia būklė,
kai skrandžio rūgštis pakyla į stemplę.
Tada jaučiamas tarsi deginimas
krūtinėje arba gerklėje.
7. Nuolatinis skausmas
Stresas įtempia raumenis.
Dėl to dažnai skauda nugarą ar galvą.
Kuo ilgiau tai trunka,
tuo stipresnis gali būti skausmas.
8. Vėžys
Vėžys yra liga, kai kūno ląstelės
ima augti nevaldomai ir pradeda kenkti
sveikiems audiniams.
Tokios ląstelės gali plisti
į kitas kūno vietas.
Pavyzdžiui, yra krūties, plaučių
ar odos vėžys.
Stresas pats nesukelia vėžio,
bet gali prisidėti prie jo atsiradimo.
Kai žmogus ilgai jaučia stresą,
jo imunitetas silpnėja,
o kūno ląstelės gali pradėti keistis.
Dėl to kūnui tampa
sunkiau apsisaugoti nuo ligų,
taip pat ir nuo vėžio.
9. Autoimuninės ligos
Stresas gali pabloginti autoimunines ligas.
Tai ligos, kai žmogaus imunitetas
puola savo paties kūną.
Imunitetas klaidingai mano,
kad kūno ląstelės yra priešai.
Dėl to atsiranda uždegimai.
Autoimuninių ligų pavyzdžiai:
• išsėtinė sklerozė,
• reumatoidinis artritas,
• psoriazė.
Išsėtinė sklerozė yra liga,
kai pažeidžiami nervai,
todėl žmogui sunkiau judėti ar kalbėti.
Reumatoidinis artritas yra sąnarių liga,
kai jie tinsta, skauda ir tampa nejudrūs.
Psoriazė yra odos liga,
kai ant kūni atsiranda sausų,
pleiskanotų raudonų dėmių.
Kaip sau padėti?
Kad būtume sveiki,
reikia mokytis tvarkytis su stresu.
Tam padeda:
• poilsis,
• geras miegas,
• sportas,
• pokalbiai su artimaisiais,
• konsultacija su gydytojais.