Iš perspektyvios, bet tik plaukimo specialistams žinomos 15-metės per dvi dienas sužibo neįtikėtino ryškumo žvaigždė, labiausiai savo spinduliais sušildžiusi Lietuvą.
Per apdovanojimą ašaras vis braukusi R.Meilutytė dar po kelių minučių jau buvo kiek sutramdžiusi emocijas ir atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
– Ar jau supratai, ką padarei?
– Kol kas dar ne. Nežinau, visos emocijos tiesiog suėjo į vieną. Kojos linko, meldžiausi, kad nepargriūčiau.
– Kam labiausiai esi dėkinga už pergalę?
– Savo šeimai, draugams, treneriams.
– Ar plaukdama jautei, kad tave vejasi Rebbeca Soni?
– Mačiau. Bet stengiausi į nieką nežiūrėti.
– Tribūnose sėdėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasilikusi Londone specialiai dėl tavo finalo. Ką tau tai reiškia?
– Labai didelė garbė, kad ji atėjo ir žiūrėjo mano plaukimą. Smagu, kad domisi, nes plaukimas ne itin populiari sporto šaka Lietuvoje. Tikėkimės, kad dabar labiau išpopuliarės.
– Ar žinai, kokią premiją gausi už auksą?
– Ne.
– 400 tūkstančių litų.
– Gali būti.
– Kur juos leisi?
– Neleisiu.
– Ko norėtum palinkėti gerbėjams, kurie tave palaikė?
– Padėkoti, kad visą laiką palaikė ir tikėjo manimi.
– Ar finalas vyko taip, kaip buvai numačiusi?
– Taip. Žinoma, visąlaik yra kažkokių mažų klaidelių. Bet pažiūrėsiu įrašą ir bandysiu jas ištaisyti. Viskas, manau, ėjosi gerai.
– Ką galvojai, kai jau pasiekei baseino sienelę?
– Nieko. Tiesiog galvoje buvo pilna įvairiausių minčių.
 |
| Fotodiena/Roberto Dačkaus nuotr./Rūta Meilutytė |
