Mirties slėnis
Tai – Mirties slėnis Kalifornijoje. Jo plotas – apie 7,8 tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Jei pažvelgtumėte į žemėlapį, pastebėtumėte, kad tai nėra taškas viduryje niekur. Tiesą sakant, per Mirties slėnį nutiestu keliu dažnai rieda automobiliai. Kartais tai – turistai, o kartais – namo keliaujantys žmonės.
1913 metais Mirties slėnyje užfiksuota 56,7 °C temperatūra. Tai – Žemės rekordas, nors su tuo norėtų nesutikti Etiopija ir Libija. Tiesą sakant, anų laikų matavimų metodai buvo tokie netikslūs, kad net ir šis rekordas yra sunkiai tikėtinas. Bet kuriuo atveju, mes žinome, kad temperatūra Mirties slėnyje dažnai kopia virš 50-54 °C padalos. Tik kodėl?
Na, kaip supratote iš pavadinimo, ši vieta – tai slėnis. Mirties slėnį iš visų pusių supa kalnai (kai kurie – 4 km aukščio), kurie riboja oro srautus. Tiesa, oras iš gretimų regionų atkeliauja – ypač iš greta esančios dykumos. Taigi, saulė svilina nuogą Mirties slėnio žemę ir tas karštis negali išsisklaidyti. Papildomos karšto oro masės atkeliauja iš dykumos. Ir vėjas nuo įkaitusių kalnų atkeliauja jau šiltas. Be to, Mirties slėnis yra 86 metrai žemiau jūros lygio, todėl slėgis čia yra aukštesnis. Rezultatas – vieta, kurioje yra ženklai, perspėjantys, jog karštis gali pražudyti.
Pabaigai reikėtų paminėti, kad Mirties slėnis iš tikrųjų nėra karščiausia vieta Žemėje. Temperatūra besiveržiančio ugnikalnio krateryje ar šalia kunkuliuojančių karštųjų versmių dažnai yra žymiai aukštesnė. Tiesiog Mirties slėnis yra vieta, kurioje tokia aukšta temperatūra pasiekiama be geoterminių reiškinių pagalbos. Tai yra karščiausia vieta Žemėje, į kurią galite nuvažiuoti, ir kurios temperatūra priklauso nuo orų, o ne nuo mūsų planetos vidaus.
