Abi medžiagos (grafenas ir deimantas) yra sudarytos iš anglies atomų, tačiau tie atomai išsidėstę visiškai skirtingai: grafenas – vos vieno anglies atomo storio membrana, o štai deimantas – gerokai didesnio storio kristalas, kuriame anglies atomai yra išsidėstę savita kristaline struktūra.
Tyrimui vadovavo Singapūro nacionalinio universiteto chemikas Loh Kian Ping. Tyrėjų kolektyvas suvilgė grafeno membraną vandeniu ir ja padengė deimanto paviršių. Tada gautą „ansamblį“ įkaitino iki 1 275 kelvinų (1002 laipsnių pagal Celsijų). Tokioje temperatūroje grafenas pradėjo kibti prie deimanto paviršiaus, o tarp grafeno ir deimanto buvusį vandenį iš dviejų pusių pradėjo spausti milžiniškas slėgis. Vanduo tokiose sąlygose pasiekė superkritinį būvį (vanduo tada būna nei skystas, nei dujinis – tai yra tarpinis variantas tarp skysčio ir garų).
Po eksperimento apžiūrėjus deimanto paviršių paaiškėjo, kad superkritinio būvio vanduo išraižė deimanto paviršių. Anot tyrimo autorių, tai yra pirmas atvejis, kai tokio būvio vandeniu pavyko pažeisti deimanto paviršių. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Nature Communications“ kovo 5 d. numeryje.
