2013-09-26 13:18

Į Vokietiją dirbti išvykęs vyras pasipiktino agentūros apgaule: žadėjo baltą, surado juodą

Laima Butkutė
Nuo 2010 m. sausio mėnesio Lietuvoje įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda...
Temos: 1 Vyras

Nuo 2010 m. sausio mėnesio Lietuvoje įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla. Taigi, jei agentūrai nebereikia gauti licencijos, tai neatlikus savo pareigų jos neturi ko prarasti. O jei nėra ko prarasti, tai kodėl iš to nepasipelnyti? Štai tokiu principu Lietuvoje klesti nauja verslo rūšis – tarpininkavimo aferistas.

Teisinėje valstybėje kiekviena veikla turėtų baigtis atsakomybe, tačiau Lietuvos įdarbinimo užsienyje agentūros paliktos be kontrolės ir atsakomybės.  Nuo jų nukentėję asmenys nelabai turi kur pasiskųsti ir, rodos, net niekam ir nerūpi. Niekas nekontroliuoja, ar žmonės legaliai įdarbinami užsienyje. Vien tik patikrinus oficialų privačių tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjų sąrašą įtarimą, jog kažkas šioje sistemoje yra negerai sukelia kaip niekad labai ilgas sąrašas. Taigi profesija „tarpininkavimo aferistas“ Lietuvoje yra legali ir ji klesti.

Tačiau kaip turi jaustis žmogus tokioje „teisinėje“ valstybėje? Kaip priversti agentūrą vykdyti pažadus ir kaip atgauti iš agentūros neteisėtai už paslaugas paimtus pinigus? Kam reikalinga valstybė su įstatymais kurie nesaugo jos svarbiausios vertybės – žmogaus? Kur šiuo atveju yra valstybės atsakomybė už išleidžiamus įstatymus ir kontrolės nebuvimą?

Situacija – konkreti

O tai konkretus atvejis ir konkretūs faktai. Prieš kelerias savaites Tomas (vardas pakeistas), pasinaudojęs agentūros UAB „Ekker Group“ (Stulginskio g. 4/7, Vilnius) paslaugomis, išvyko į Vokietiją, bet negalėjęs įsidarbinti legaliai ir patyręs didžiulius materialinius nuostolius buvo priverstas grįžti. Iš agentūros paprašius grąžinti bent jau jai sumokėtus pinigus ji kategoriškai atsisako ir tvirtina, kad savo pareigas atliko gerai. Dabar agentūros vadybininkė (su ja buvo bendraujama prieš išvykstant, jai buvo sumokėti pinigai) tvirtina, kad jam buvo surastas darbas, bet jis pats savo noru išėjo iš jo.

Bendravimas šioje įmonėje buvo malonus tik tol kol paėmė pinigus ir išsiuntė, o kai Tomas negavo nieko pažadėto vos kreipęsis sulaukė tiesiog atstumiančio bendravimo. Vadybininkė net nebandė išsiaiškinti, kokios sąlygos netenkino ir kodėl taip atsitiko. Buvo toks jausmas, kad pateko į visiškai kitą agentūrą.

Prieš keletą savaičių Tomas kreipėsi į UAB „Ekker Group“ dėl darbo Vokietijoje. Suviliojęs skelbimas žadėjo atlyginimą 8,50 euro už valandą, vidutiniškai per mėnesį „1400 eurų +viršvalandžiai“ ir gyvenamas būstas netoli darbo vietos. Tas pačias sąlygas Oksana Katilienė žadėjo ir žodžiais.

Nors Lietuvos įstatymas draudžia už tarpininkavimą imti tiesioginius ir netiesioginius mokesčius, bet UAB „Ekker Group“ vadybininkė Oksana Katilienė informavo, kad reiks susimokėti 700 litų. Aišku, sutartyje tas mokestis buvo pavadintas „už konsultavimo paslaugas“, kuris Lietuvoje yra legalus. Tiesa, paskutinio apsilankymo metu prieš pat išvykimą ši suma sumažėjo iki 600 litų, tačiau paaiškėjo kad tik nuvykus į Vokietiją kitai agentūrai teks sumokėti dar 300 eurų administracinį mokestį. Negana to, kalbėdama apie būsimą mokėjimą ji tiesiog pabrėžė „kaip ir sakėme“, nors tai jis girdėjo pirmą kartą. Dar buvo netgi paduota pasirašyti, kad jis žino apie būsimą 300 eurų mokestį. Tomas sutiko, nes kelionei jau buvo pasiruošta, ir be to, tikėjosi pažadėtame darbe greitai atidirbti įsidarbinimo išlaidas.

Nemalonumai prasidėjo išvykus

Visi nemalonumai prasidėjo tik nuvykus. Nors UAB „Ekker Group“ agentūra žadėjo apgyvendinti dviviečiame kambaryje už 250 eurų per mėnesį, bet realybėje jis buvo apgyvendintas aštuonviečiame kambary ir jau už 270 eurų per mėnesį. 

Oksana Katilienė žadėjo, kad gyvenamoji vieta bus šalia darbo vietos. Aišku, ir tai tebuvo didžiulis melas. Norint pasiekti darbą teko važiuoti apie 18 kilometrų traukiniu ir dar apie 30 kilometrų mašina.

Nuvykus jis sužinojo, kad ir tame pažadėtame darbe jo niekas net nelaukė, tai yra niekas apie jo atvykimą net nebuvo informuotas.

Kaip vėliau paaiškėjo, žadėto atlyginimo taip pat net ir būti negali, nes darbas yra absoliučiai be garantijų ir, kaip paaiškino darbdavys, mokama tik už padarytą darbą. Taigi jokio valandinio atlyginimo net nėra. O ir paties darbo yra labai mažai. Tačiau net ir norint šį darbą dirbti, to padaryti legaliai nebuvo galimybių.

Žadėtame darbe priima į darbą tik asmenis įsiregistravusius kaip įmonė. Toks asmuo pats atsakingas už mokesčių mokėjimą, o „darbdavys“ neturi jokių įsipareigojimų (tokia sistema Vokietijoje legali). Tačiau Tomui pabandžius gauti mokesčių mokėtojo numerį ir tai pasirodė misija neįmanoma – tas namas, kuriame jis buvo apgyvendintas, yra juodame sąraše, ir ten gyvenantiems mokesčių mokėtojo numerio nebeišduoda. Agentūros Vokietijoje atstovė, sužinojusi, kad neįmanoma tuo adresu gauti numerio, bandė klastoti Tomo registruotą gyvenamąją vietą, bet nepavyko. Tuomet ji išėmė Tomui dokumentą leidžiantį dirbti kaip asmeniui ir pasakė, kad įdarbins ir taip, nors Tomas turėjo dokumentą iš darbdavio, kur juodu ant balto parašyta, kad jie priima tik įmones. Kitą dieną jiems nuvykus į mokesčių inspekciją, ta pati agentūros atstovė dar kartą bandė klastoti jo gyvenamosios vietos registraciją – Tomui net nežinant jį pristatė kaip savo brolį. Bet ir tai nesuveikė.

Tomui liko tik dvi išeitys: grįžti atgal į Lietuvą arba likus Vokietijoje bandyti dirbti nelegaliai, tačiau be jokių garantijų, kad bus sumokėtas atlyginimas, nes norint jį gauti, reikia turėti mokesčių mokėtojo numerį, kurio jis gauti negali. 

Taigi UAB „Ekker Group“ ėmė pinigus už tarpininkavimą įdarbinant, perdavė jį Vokietijoje esančiai agentūrai, kuriai taip pat reikėjo susimokėti, žadėto valandinio atlyginimo net būti negalėjo, gyvenamoji vieta už daugybės kilometrų nuo darbo ir legalaus darbo Vokietijoje Tomas iš viso net negavo. Tačiau grąžinti pinigus ji kategoriškai atsisako teigdama, kad ji savo įsipareigojimus atliko gerai.

Nepatenkintų yra daugiau

Po šio įvykio pasidomėjus atsiliepimais apie UAB „Ekker Group“ ir jos vadoves, laisvoje erdvėje neteko aptikti nei vieno gero komentaro, bet šios įmonės internetiniame puslapyje yra tik geri ir netgi labai geri atsiliepimai. Tačiau geriau panagrinėjus jų puslapį paaiškėja, kodėl. Atsiliepimų skiltyje nurodyta: „rašyti šioje skiltyje tik savo atsiliepimus apie mūsų agentūrą. Klausimai apie darbo sąlygas nebus publikuojami“. Taigi, pasirodo, agentūra pilnai kontroliuoja kokius atsiliepimus publikuoti, o kokius ne.  Labai pagrįstai galima įtarti, kad ir tie geri atsiliepimai apie šią įmonę yra tik jų pačių pasirašyti sau.

UAB „Ekker Group“ internetiniame puslapyje akiplėšiškai teigia: „Savo klientams siūlome patikimas ir kokybiškas paslaugas!“, „Mūsų įmonė dirba tik su patikimomis įmonėmis, įdarbinimo agentūromis ir privačiais darbdaviais. Patikriname visą informaciją ir renkame atsiliepimus apie visus darbdavius ir savo partnerius. Todel mūsų klientai gali būti ramūs, kad papuls į geras rankas“. Ir prie viso lyg pasityčiojimas iš visos Lietuvos teisinės sistemos yra sakinys: „Mūsų įmonė neturėjo nei vienos iškeltos teismo bylos.“ Kaip ilgai dar bus toleruojama Lietuvos įdarbinimo agentūrų savivalė?

O pabaigai – anekdotas. Darbo skelbimuose ši agentūra skelbia, jog poros ir šeimos apgyvendinamos kartu, kartu gali dirbti ir gyventi. TAI – TIESA. Tomas savo akimis matė, kad poros tikrai apgyvendinamos kartu – dvi poros į vieną kambarį. Taigi, jeigu Jus vilioja toks gyvenimo būdas, dabar jau žinote, kur kreiptis.

UAB „Ekker Group“ komentaras

IKRAUK.LT susisiekė su minėtos agentūros atstove Ramune Katiliūtė, kuri tikina, jog visa ši istorija – šmeižtas.

„Negalime sutikti su vaikino išreikšta pretenzija, nes jo išdėstyta istorija neatitinka tikrovės. Kreipdamasis į mūsų agentūrą, taip vadinamas, Tomas, pageidavo išvykti dirbti į Vokietiją. Mes jam suteikėme visą reikalingą informaciją apie įsidarbinimo galimybes, gyvenamą būstą, pasitikimą, dokumentų tvarkymą ir panašiai. Turime pabrėžti, kad Tomas, nekalbėjo vokiečių kalba, ką parodo jo užpildyta gyvenimo aprašymo forma. Todėl mes jam paruošėme įsidarbinimo anketą užsienio kalba, organizavome jo pasitikimą Vokietijoje ir apgyvendinimą“, – pateikė raštišką atsakymą ji.

Tęsė toliau: „Netiesa, kad jis gyveno perpildytame bute, nes iš redakcijai pateiktų būsto nuotraukų matyti, kad apgyvendinti daugiau kaip 6 asmenis trijų kambarių bute neįmanoma. Taip pat kelionė į darbo vietą nebuvo tokia ilga, kaip teigia vaikinas, nes fabrikas yra apytiksliai už 10 kilometrų nuo gyvenamosios vietos. Turime paneigti visą informaciją apie nelegalų Tomo įdarbinimą. Mūsų partneriai Vokietijoje pradėjo visą įdarbinimo dokumentų tvarkymo praktiką ir padėjo Tomui, kuris pats vokiškai nekalbėdamas, negalėjo jų susitvarkyti. Visai kitą informaciją turime iš darbdavio. Jau pirmosiomis darbo dienomis Tomas sulaukė pastabų už vangų darbą, snaudulį prie konvejerio, nevykdomą išdirbio programą, atsikalbinėjimą su linijos vadovu. Kol galiausiai sužinojome, jog  netrukus Tomas susikrovė daiktus ir nieko neįspėjęs išvyko.“

Atstovės versija smarkiai skiriasi nuo skaitytojos pasakojimo. „Grįžęs jis skambino mums, reikalaudamas grąžinti pinigus. Darbdaviams Vokietijoje, kurie taip pat jam skambino po kurio laiko, Tomas pats pasakė, kad darbas jam nepatiko ir buvo per sunkus. Paklaustas, kodėl nesikreipė į mūsų agentūrą, prašydamas pakeisti darbo vietą, jis tik atsakė, kad nenorėjo dirbti. Taigi paslaugos, už kurias buvo paimtas mokestis, buvo suteiktos. Bet jei žmogus pasinaudojęs tomis paslaugomis, pats nusprendžia, kad nebenori dirbti, tai kodėl reikėtų grąžinti pinigus. Mes visus klientus informuojame, kad jeigu jiems nuvykus reikalinga pagalba, ar patarimas, lai nedelsiant susisiekia su mumis. Visada esame pasiruošę pagelbėti ir suteikti reikalingą informaciją. Tačiau iš jo nesulaukėme kreipimosi. Mūsų agentūra padarė viską, dėl ko į mus kreipėsi jaunuolis“, – pasakojo ji.

Mokesčiai – savaime suprantami

Skaitytojo nusiskundimą dėl imamų mokesčių R.Katiliūtė taip pat laiko nesuvokiamu – vardija savo teikiamas paslaugas ir mano, kad mokėti už jas – normalu.

„Mūsų agentūra konsultuoja žmones įdarbinimo klausimais ir padeda įsidarbinti. Ką reiškia konsultacija? Asmeniui, norinčiam vykti dirbti į užsienį, suteikiame bendrą informaciją apie pasirinktą šalį – kaip išsinuomoti gyvenamą būstą, kokie pragyvenimo kaštai, kiek kainuoja transporto paslaugos, kokie vyrauja atlyginimai ir panašiai. Informuojame apie visus darbui reikalingus dokumentus ir jų gavimo tvarką. Taip  pat informuojame, kaip atsidaryti banko sąskaitą, kur kreiptis ištikus nelaimei. Klientui pageidaujant, padedame susirasti gyvenamąjį būstą už prieinamą kainą. Tuo pačiu klientams ruošiame gyvenimo aprašymus užienio kalba, surandame vežėją, nugabenantį į miestą, kuriame žmogus dirbs. Organizuojame pasitikimą, jeigu asmuo nekalba užsienio kalba ir pirmą kartą atvyksta į nepažįstamą šalį. Ir viskas tuo nesibaigia. Visada palaikome grįžtamąjį ryšį su išvykusiais žmonėmis. Iškilus bet kokioms problemoms, nenusisukame nuo žmogaus ir visada stengiamės padėti. Mums atrodo savaime suprantama, kad už suteikiamas paslaugas yra imamas mokestis. Nes taip yra daroma visame pasaulyje. Turime daug vietų, į kur padedame žmonėms įsidarbinti nemokamai. Tačiau jeigu žmogui reikalingos papildomos paslaugos, jos yra mokamos. Jeigu jis nesinaudoja papildomomis paslaugomis, jis nieko ir nemoka“, – patikina.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą